TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šylantys Maskvos ir Ankaros santykiai kelia nerimą Vakarams

2016 08 09 6:00
Pastarąjį kartą prezidentai kalbėjosi pernai lapkritį per G20 viršūnių susitikimą, kuris vyko Turkijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien gimtajame Sankt Peterburge Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų sutikti Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą. Šis, užuot pirmam oficialiam vizitui po nepavykusio liepos 15 dienos perversmo rinkęsis kurią nors NATO sąjungininkę, atvyksta į Rusiją.

Turkijos vadovas, duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS, sakė, kad jo susitikimas su V. Putinu padės atverti naują dvišalių santykių puslapį. „Tai bus istorinis vizitas, nauja pradžia. Kartu mes galime daug nuveikti“, – tvirtino R. T. Erdoganas.

Lyderiai kalbėsis apie prekybą, energetiką, skrydžių į Turkiją atnaujinimą ir kitus santykių gerinimo aspektus. Itin daug dėmesio bus skiriama Sirijos konfliktui. R. T. Erdoganas minėjo, kad jo neįmanoma išspręsti be Rusijos. Iki šiol šalys labai nesutarė dėl Sirijos prezidento Basharo al-Assado likimo. Tačiau dabar ekspertai turi įtarimų, kad netrukus Turkija gali pakeisti nuomonę, nes tai padėtų įveikti Kurdistano darbininkų partiją. Mainais Rusija esą liautųsi teikti jai paramą.

Pastarąjį kartą prezidentai matėsi ir kalbėjosi pernai lapkritį per G20 viršūnių susitikimą, kuris vyko Turkijoje. Valstybių santykiai gerokai pašlijo netrukus, kai Turkija prie savo ir Sirijos sienos numušė Rusijos karo lėktuvą. Po šio incidento Maskva nutraukė ryšius su Ankara ir įvedė ekonomines sankcijas. Rusija paskelbė embargą žemės ūkio produkcijai, uždraudė užsakomuosius skrydžius į Turkiją, įšaldė svarbius energetikos projektus.

Pasirinkimų kryžkelė

Pirmi ženklai apie Maskvos ir Ankaros santykių atšilimą ėmė ryškėti birželį, kai Kremlius priėmė R. T. Erdogano atsiprašymą. Netrukus abiejų šalių pareigūnai pradėjo derėtis dėl ryšių normalizavimo ir Rusijos sankcijų panaikinimo. Pastarąsias dvi savaites į Rusiją keliauja tai vienas, tai kitas Turkijos ministras. Kremliaus spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovo teigimu, pasitikėjimui atkurti reikės laiko.

Tuo metu Vakarai vis kritikuoja R. T. Erdoganą dėl vykdomų numanomų pučo sąmokslininkų „valymų“. Turkijos lyderis juos smerkia ir teigia, esą šie nieko nesupranta. R. T. Erdoganas ne kartą užsipuolė JAV, kad jos nesugeba išduoti pagrindinio įtariamojo dvasininko Fethullaho Guleno. Turkijos vyriausybės ministras net apkaltino Jungtines Valstijas pučo organizavimu.

Vienas Turkijos diplomatas Maskvoje pareiškė, kad santykiai su JAV yra blogiausi per pusę amžiaus. Pasak jo, šiuo metu patrauklus pasirinkimas galėtų būti Rusija. Abi valstybes artina noras pamokyti Vakarus ir bendri interesai dėl regioninio saugumo. Maža to, Ankara palankiai vertina tai, kad po nepavykusio perversmo Maskva iškart pasiūlė paramą ir pasmerkė prie pučo prisidėjusių kariškių veiksmus. Tuo metu atsargi Vakarų reakcija buvo palaikyta dvilypumu.

Turkijos pareigūnai tikina, kad vadovo vizitas į Rusiją dar nereiškia, jog šalis nusigręžia nuo Vakarų. Turkija yra NATO narė ir aktyviai siekia įstoti į Europos Sąjungą (ES). Kai kurių ekspertų manymu, Turkija gali naudoti Rusiją kaip santykių su Vakarais svertą.

Sutartis gali žlugti

Kovą Turkija ir ES pasirašė prieštaringai vertinamą sutartį, pagal kurią Ankara už politines ir finansines paskatas įsipareigojo priimti Graikijos grąžinamus sirus migrantus. Turkijai buvo pažadėta įvesti bevizį režimą, skirti milijardus eurų pagalbos ir paspartinti derybas dėl narystės ES. Neseniai pasigirdo kalbų apie galimą Turkijos narystę Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir Eurazijos ekonominėje sąjungoje, kurių pagrindinė varomoji jėga – Rusija.

Briuselis vis labiau nerimauja, kad sutartis su Turkija gali žlugti dėl pernelyg griežtų Ankaros priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo ir kurios galbūt pažeidžia žmogaus teises, nors šalis privalo jų laikytis sutarus dėl bevizio režimo turkams ir paspartintų derybų dėl Turkijos narystės ES. Ankaros norui prisidėti prie Bendrijos kenkia ir prezidento kalbos apie galimybę atkurti mirties bausmę. Turkija jos atsisakė 2004 metais, stengdamasi įstoti į ES.

R. T. Erdoganas jau keletą kartų užsiminė, kad norėtų atsisakyti sutarties. Jeigu ji žlugtų, lėšų stokojanti Graikija pirmoji patirtų migrantų antplūdį, nes būtent per šią šalį pernai į Europą traukė didžiausias srautas žmonių.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"