TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

T.H.Ilvesas: mes - sala Europos vandenyne

T.H.Ilvesas juokaudamas siūlo pasklaidyti estišką spaudą: "Pamanysite, kad esame tikras pragaras Žemėje." /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ne vien Baltijos šalims ekspertų lipdoma "energetinės salos" etiketė mums turėtų kelti nerimą. Europoje vis dar esame sala, į kurią atvykti trunka valandų valandas. Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso nuomone, tai mums - gyvybiškai svarbi problema.

Vakar 95-ąsias nepriklausomos valstybės paskelbimo metines minėjusios šalies vadovas nuoširdžiai viliasi, kad susisiekimo projektų įgyvendinimas bus tikslas, dėl kurio išvysime Estiją, Latviją ir Lietuvą dirbančias sunkiai, atkakliai, o svarbiausia - kaip vienas kumštis. "Turime suprasti, kad šįkart - vienas už visus ir visi už vieną", - garsųjį Alexandre'o Dumas posakį cituoja T.H.Ilvesas.

Apie neigiamas spalvas dažniau besirenkančią žiniasklaidą, keblumus dėl pilietybės, elektroninį balsavimą, kibernetinį saugumą, svarbiausius energetikos projektus ir tikslą, dėl kurio turime susivienyti, - išskirtinis "Lietuvos žinių" interviu su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu.

Tarsi pragaras Žemėje

- Pastarąjį dešimtmetį Estija prikaustė visos Europos dėmesį dėl laimėjimų ekonomikoje, informacinių technologijų sektoriuje, socialinėje politikoje.

- Na, dėl socialinės politikos nesu tikras, bet tebūnie.

- Vis dėlto atrodo, kad turite kuo pasidžiaugti. Išmokote nesiskųsti ar iš tiesų jaučiate nemažus gyvenimo pokyčius?

- Prieš svarstant, ar skundžiamės, ar ne, siūlau paskaityti estišką spaudą. Kai ją atsiversite, suprasite, kad esame tikras pragaras Žemėje. Tai yra pagrindinė problema, kurią matau visoje Rytų Europoje. Viskas gali klostytis gerai, tačiau atsiverskite tos šalies spaudą ir suprasite, kad tai - blogiausia vieta visame pasaulyje. Praeitą savaitę perskaičiau, kad net Sovietų Sąjungoje buvo geriau, nei gyventi Estijoje dabar. Ir tai rašo vienas pagrindinių mūsų dienraščių.

Pilietybės problemos nyksta

- Esate pirmas svetur gimęs Estijos prezidentas. Lyg ir turėtumėte būti šalininkas liberalios politikos dvigubos pilietybės atžvilgiu. Tačiau turite net griežtesnius įstatymus nei Lietuvoje. Kaip manote, ateityje turime tapti atviresnės ar dar uždaresnės valstybės?

- Daugybė su tuo susijusių problemų dingo įstojus į Europos Sąjungą (ES). Atsivėrus darbo rinkai pilietybė nebėra tokia svarbi dėl teisių ir privilegijų. Mūsų šalyje net neprivalai būti pilietis, kad galėtum balsuoti vietos savivaldos rinkimuose. Tai keista, tačiau 2004-2010 metais ne Estijos piliečiai turėjo daugiau teisių nei jos piliečiai. Juk 2005 metais Europoje ėmė veikti direktyva, įteisinanti visiškai laisvą judėjimą nuolatiniams ES šalių gyventojams. Tuo laikotarpiu tai reiškė, kad Estijos pilietis dar negali išvykti dirbti į Vokietiją, priešingai nei čia gyvenantis ES senbuvės pilietis.

Pagaliau šiame klausime nematau esminės problemos. 85 proc. Estijos gyventojų turi šios šalies pilietybę. Kol kas nesu tikras, ar gera mintis būtų įtvirtinti dvigubą pilietybę - Rusijos Federacijos ir Estijos. Tačiau dviguba pilietybė - Vokietijos ir Estijos nieko nepakeistų, nes šių šalių piliečiai ir dabar turi identiškas teises. Pagal mūsų įstatymus žmogus įgyja pilietybę, jei abu jo tėvai yra estai. Ir niekas neturi teisės jos iš jo atimti. Problemos kyla dėl mišrių santuokų.

Dalysis patirtimi

- Estija prieš aštuoniolika mėnesių balsavo internetu.

- Taip, internetu prieš 18 mėnesių balsavome jau trečią kartą. Pirmąkart tai išbandėme 2007-ųjų kovą per nacionalinius rinkimus, antras kartas buvo 2009 metų spalį per savivaldos rinkimus, trečias kartas - prieš aštuoniolika mėnesių. Pastarąjį kartą tokia galimybe pasinaudojo net 25 proc. gyventojų.

- Lietuvoje tai idėja, apipinta kilniais ateities planais. Koks būtų jūsų patarimas, kaip pagaliau įgyvendinti tai, kas anksčiau ar vėliau atrodo neišvengiama?

- Estija nuo daugumos kitų valstybių skiriasi tuo, kad turi lustinių kortelių sistemą. Juk jūs taip pat turite lustines korteles? Taigi telieka jas panaudoti, suteikti joms daugiau galios, pridėti papildomų funkcijų. Viena jų - elektroninis balsavimas. Tačiau iššūkis yra, kaip tai padaryti. Lustinių kortelių sistema yra saugi ir užtikrina tai, kad ja pasinaudoti galėsite tik jūs pats. Šią sistemą kuriantys ir tobulinantys žmonės Estijoje mielai pasidalytų sukaupta patirtimi.

Nesuvokia praradimų

- Estija itin aktyviai veikia kibernetinio saugumo srityje. Tam negailite investicijų. Tačiau ne visos šalys šiai grėsmei skiria pakankamai dėmesio. Kodėl taip yra?

- Tikrai norėčiau, kad jos elgtųsi priešingai. Prieš dvejus metus Miuncheno saugumo konferencijoje Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Williamas Hague'as pasakė kalbas kibernetinio saugumo tema. Jų retorika bylojo apie šios problemos rimtumą. Tačiau kodėl jie staiga taip susirūpino savo kibernetine apsauga? Atėjo laikas, kai pagaliau imama suprasti vagysčių mastą, ir ne tik iš viešojo sektoriaus. Imta suvokti vagysčių mastą iš privataus sektoriaus. Šalis sukluso. Įsivaizduokite, investuojate daugiau kaip 500 mln. eurų į naujo produkto sukūrimą, dėl kurio metų metus buvo atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentai. Ir staiga tas produktas atsiranda šalyse, kurių pavadinimų dabar neminėsiu. Tos šalys turi produktą, į kurio sukūrimą neinvestavo nė cento, nedėjo jokių pastangų. Joms atiteko kitos valstybės milžiniškos investicijos, tyrimai, inžineriniai sprendimai. Estija turi "Skype", Suomija - "Nokia", Švedija - "Ericsson". Tai produktai, kurių norėtų ne vienas. Tad, kai klausiate, kodėl kai kas neskiria šiai grėsmei pakankamai dėmesio, atsakymas labai paprastas - jie nesuvokia, kiek praranda.

Nusivylimo neslepia

- Kiekvienas Lietuvoje prisimena jūsų prieš keletą mėnesių pasakytus žodžius apie Estijos nusivylimą, kad Lietuvos pozicija dėl naujos atominės jėgainės statybos yra netvirta.

- Prieš septynerius metus susitikę Trakuose susitarėme imtis šio projekto. Kas pasikeitė per tą laiką? Galima sakyti, niekas nepasikeitė. Beveik nepasistūmėjome į priekį. Septynerius metus girdėjome, kaip svarbu priimti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme. Staiga vieną dieną pasakoma: "Mes to jau nebenorime." Tada susimąstai, kiek per tuos septynerius metus galėjome padaryti. Tai galime pavadinti neišnaudotų galimybių kaina. Estijai toks sprendimas reiškia viską, ko nepadarėme, nes planavome turėti atominę jėgainę. Galėjome imtis savo energetinių projektų. Septyneri metai - labai ilgas laikas. Tai trečdalis mūsų nepriklausomybės laikotarpio.

- Na, bet jei mūsų naujoji Vyriausybė netrukus apsispręs statyti naują atominę jėgainę, ar tas nusivylimas išnyks?

- Neįsivaizduoju. Tai klausimas Estijos kompanijoms. Taip, jos priklauso vyriausybei, vietoj mokesčių atriekia dalį pelno. Tačiau jos atsakingos už investicinius sprendimus. Ir svetur investuoja didžiulius pinigus, užuot investavusios juos čia.

Jungtys nuplėš etiketę

- Suskystintų dujų terminalas Lietuvoje turėtų pradėti veikti 2014 metais. Susitarimas dėl bendro terminalo žlugo. Europos Komisija regioninį terminalą siūlo statyti prie Suomijos arba Estijos. Realiausia, kad tai bus Suomija.

- "Gazprom" nori, kad jis būtų pastatytas prie Suomijos. Rusų koncerno valdomos Estijos ir Suomijos bendrovės pasisako už terminalo statybą Suomijoje. Ką gi. Kas už gamtines dujas moka brangiausiai Europoje? Jūs mokate. Kas moka antrą pagal dydį kainą? Mes. Nors esame kur kas arčiau išteklių. Štai kodėl mums reikalinga Europos Komisija. Tam, kad gintų mūsų interesus.

- Vis dėlto kaip du terminalai prisidės prie energetinės nepriklausomybės siekio?

- Iš esmės pasirinkta vieta terminalui neturi didelės reikšmės. Svarbiausia yra jungtys. Pagrindinis rūpestis, kad viskas būtų sujungta ir dujos tekėtų ten, kur turi tekėti. O kaina bet kuriuo atveju bus kur kas mažesnė nei ta, kurią mokame "Gazprom".

- Kai kurie ekspertai pelnytai mus vadina "energetine sala" dėl priklausomybės nuo kitų šalių gamtos išteklių. Kaip manote, kada pagaliau atsikratysime šios etiketės?

- Atsikratysime jos tuomet, kai nebebūsime atskirti. Kai pagaliau turėsime energetinius tiltus. Visi ta linkme dirbame. Per artimiausius dvejus metus turėsime kur kas didesnę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Tiksliai nežinau, kokie dabar yra Lietuvos ar Latvijos jungčių projektai. Tačiau kai pagaliau juos įgyvendinsime, nebebūsime energetinė sala. Dabar svarbiausia - baigti tai, kas pradėta.

Užribyje neliksime

- Kai prieš keletą metų Estija įsivedė eurą, į tai žvelgėme pavydžiai. Tačiau ir Lietuva be euro, ir Estija su euru demonstruoja pavyzdinį ekonomikos augimą. Tai kai kuriems ekonomistams ir politikams kelia abejonių, ar euras iš tiesų toks reikalingas. Ką jiems atsakytumėte?

- Kai Lietuvos finansų ministras vyksta į Briuselį, jam ramybės neduoda du rūpesčiai. Kai į Briuselį vyksta Estijos finansų ministras, jis teturi vieną rūpestį. Abu juos sieja rūpestis dėl euro ateities. Tačiau Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai priversti galvoti ir apie tai, ką daryti su litu ir latu. Mes to rūpesčio nebeturime. Jei Estija ir Lietuva susidurtų su sunkumais, kuri pirmoji iš jų gautų paramą? Atsakymas akivaizdus. Abiejų šalių likimas yra susietas su euru, tačiau viena jų kol kas nesėdi prie stalo, kur sprendžiama dėl euro ateities. Tačiau prie to stalo turėtumėte sėdėti. 2006 metais dėl Lietuvos buvo priimtas nemalonus sprendimas. Tikiu, kad didesnė dalis žmonių mano, kad tapti euro šalimi yra geriau. Esate pririšti prie euro, tačiau negalite daryti įtakos dėl jo priimamų sprendimų, liekate nuošalyje. Svarbiausia, kad Lietuva linkusi integruotis. Tuo metu šalys, kurios priėmė sprendimą nestoti į euro zoną, taip ir liks nuošalyje. Jos neturės įtakos visus paliesiantiems sprendimams. Juk euro zonos šalys linkusios pačios spręsti apie savo ateitį.

- Emigracija, skausmingai palietusi Latviją ir Lietuvą, Estijoje, regis, neegzistuoja. Kaip manote, kodėl taip yra?

- Atsiverskite Estijos spaudą. Žinome apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos emigracijos rodiklių skirtumus. Tačiau jei skaitysite mūsų spaudą, suprasite, kad tai šalis, kurioje nebeliko nieko.

Turime būti vienas kumštis

- Ar turite receptą, kaip atgaivinti daugelio kvestionuojamą, o kai kurių vadinamą niekad neegzistavusia, Baltijos šalių vienybę?

- Ar ne keista, kad prieš septynerius, aštuonerius metus susisiekimas oru tarp trijų Baltijos valstybių buvo geresnis nei dabar? Dabar mums turėtų rūpėti šis vienas klausimas. Be to, nesame sujungti greitaeigio geležinkelio linija. Jaudintis reikia ne tik dėl "energetinės salos" etiketės. Mes esame ir ta tikroji sala, į kurią ne taip paprasta atvykti, arba bent sudėtingiau nei prieš dešimtmetį. Geležinkelio linija yra gyvybiškai svarbus projektas, raktas į šalių saugumą, mūsų ekonomiką, ateities investicijas. Tai gyvybiškai svarbus poreikis, kurio be ES paramos turbūt negalėtume patenkinti. Juk kiekvienas puikiai suprantame, kaip svarbu būti sujungtiems su visu pasauliu. Tą patį supranta ir Suomija. Šios šalies gyventojai norėdami sausuma pasiekti Vidurio Europą sugaišta 24 valandas. Jei nutiestume greitaeigio geležinkelio liniją iki Varšuvos, iš ten pasiektume Berlyną, Prahą, visus svarbiausius miestus. Pagaliau tai yra tikslas, dėl kurio Estija, Latvija ir Lietuva turi dirbti sukandusios dantis ir stengtis neįsivelti į problemas, su kuriomis susidūrėme įgyvendindami kitus jungtinius projektus. Šįkart tikrai turime suprasti - vienas už visus ir visi už vieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"