TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tadžikistanas laukia lietuvių investuotojų

2014 02 03 6:00
K.Komidodovas pabrėžia, kad atėjo laikas pamąstyti ir apie gamybos įmonių steigimą Tadžikistane. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jaunesnei lietuvių kartai Tadžikistanas – tolima ir menkai pažįstama šalis, kurią „atranda“ mūsų alpinistai. Tačiau šios šalies ambasadorius Lietuvai Kozidavlatas Koimdodovas tvirtina, kad oficialūs tarpvalstybiniai ryšiai jau įtvirtinti ir Tadžikistanas dabar laukia investuotojų iš Lietuvos.

Tadžikistano pasiuntinys įsitikinęs, kad jo šalis gali sudominti Lietuvos žemės ūkio gamintojus ir perdirbėjus. Apie tai, kad prekybininkai į Lietuvą galėtų importuoti vaisius ir daržoves, o maisto perdirbėjai ir tekstilininkai apsvarstytų galimybes Tadžikistane steigti gamybos įmones - "Lietuvos žinių" pokalbis su ambasadoriumi Lietuvai Kozidavlatu Koimdodovu.

Atsigavimas po „prarastų metų“

- Turbūt nedaug pameluočiau sakydamas, kad Tadžikistanas tūlam lietuviui – mažai žinoma šalis. Kokia šiandien jūsų tėvynė?

- Pirmiausia, reikia pasakyti,kad Tadžikistanas patyrė labai sunkų pereinamąjį laikotarpį po SSRS žlugimo. Visose posovietinėse šalyse tuo metu vyko demonstracijos, politinės priešpriešos procesai. Tačiau Tadžikistane jie išsiliejo į pilietinį karą (pilietinis karas Tadžikistane vyko 1992-1997 m. - aut.). Mūsų šalis patyrė didžiulius nuostolius. Jei vertinsime ekonominiu požiūriu, nuostoliai sudarė apie 7 mlrd. dolerių. Tačiau dar baisesni nuostoliai buvo aukos - žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, daugiau kaip milijonas tapo pabėgėliais.

Dabartinis prezidentas Emomali Rahmonas (E.Rahmonas Tadžikistano prezidentu tapo 1994 m. - aut.) tuo metu pasirinko labai efektyvią konflikto sprendimo taktiką, jis surinko atstovus iš visų šalies regionų ir sėdo prie derybų stalo su opozicija. Tai buvo labai sudėtinga, juk kalbame apie ginkluotą, kariaujančią opoziciją. Nemaža jos dalis buvo įsikūrusi Afganistane, Irane ir kitose šalyse. Vis dėlto šios pastangos buvo vaisingos, pasiekta taika. 1997 metais Maskvoje buvo pasirašytas taikos susitarimas.

Beje, tuometinis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Annanas pavadino Tadžikistano taikos susitarimą sektinu pavyzdžiu, kuri derėtų taikyti ir kitur pasaulyje. Svarbu pažymėti, kad su opozicija buvo ne tik susitaikyta, ji buvo visaverčiai įtraukta į šalies valdymą. Jos atstovai užėmė trečdalį valstybinių postų visuose valdžios lygmenyse.

Deja, tie metai buvo visiškai sustabdę mūsų šalies vystymąsi ir tik nuo 1997-ųjų ėmėme kalbėti apie BVP augimą, mokesčių surinkimą ir Tadžikistano, kaip valstybės, vystymąsi. Šiuo metu Tadžikistaną pripažįstą visos tarptautinės organizacijos, mūsų šalis yra pasirašiusi visas tarptautines konvencijas. Pernai mus galiausiai priėmė ir į Pasaulio prekybos organizaciją, narystės joje siekėme net 16 metų.

- O kaip gyvena žmonės? Kokia socialinė situacija?

- Na, žmonės gyvena prasčiau nei Lietuvoje, bet daug tadžikų dirba užsienyje. Į Tadžikistaną jie atsiunčia apie 3 mlrd. dolerių per metus. Iškalbingi faktai: kainos mūsų turgavietėse auga, brangsta nekilnojamas turtas. Tai reiškia, kad žmonės turi pinigų. Tačiau lieka itin aktualus uždavinys – šalyje sukurti kuo daugiau darbo vietų.

Santykiai su Lietuva jau įtvirtinti

- Kaip klostosi Tadžikistano santykiai su Lietuva?

- Lietuva ir Tadžikistanas diplomatinius santykius užmezgė prieš 22 metus, o 2009-aisiais prezidentas E.Rahmonas apsilankė Lietuvoje. Buvo pasirašyti šeši susitarimai, tarp kurių buvo ir susitarimas, kad kitose šalyse reziduojantys Tadžikistano pasiuntiniai atstovautų šaliai ir Lietuvoje (šiuo metu Tadžikistano ambasadorius Lietuvai reziduoja Baltarusijoje - aut.).

2013-aisiais pradėjau lankytis ir dirbti Lietuvoje. Pirmiausia, ėmėme stiprinti oficialius ryšius, sukūrėme parlamentines darbo grupes. Ir pastarojo vizito metu buvau susitikęs su Seimo atstovais, deriname parlamentų vadovų susitikimą. Santykiai su Lietuva šioje srityje yra labai svarbūs, nes jūsų valstybė turi didžiulę įstatymų kūrimo patirtį. Jūs kuriate europietiškus įstatymus, kuriuos derinate su kitomis valstybėmis.

Tai, ko išmokote, pademonstravote pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai, jūsų pirmininkavimas buvo labai vaisingas. Tai – ne tik mano nuomonė, taip pat jūsų pirmininkavimą vertino ir Lietuvoje apsilankę Europos lyderiai. Per pusę metų lietuviai nuveikė milžinišką darbą, rezultatai buvo akivaizdūs.

Dabar – verslo eilė

- Taigi, oficialūs kontaktai tarp mūsų šalių jau įtvirtinti. Kas toliau?

- Kitas žingsnis – ekonominių ryšių stiprinimas. Prekių apyvarta tarp mūsų šalių auga kasmet: 2010 metais prekių apyvarta sudarė apie 70 mln. dolerių, o 2013-aisiais ji jau siekė 212 mln., t.y. išaugo 3 kartus! Vadinasi, mūsų šalių verslininkai suinteresuoti plėtoti šiuos ryšius.

Tiesa, šiuo metu kalbame tik apie prekybą, tačiau atėjo laikas pamąstyti ir apie gamybos įmonių, kad ir nedidelių, steigimą Tadžikistane. Mums tai labai svarbu, nes darbo vietų kūrimas – vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Jau dabar esame pasirengę Lietuvos ir Tadžikistano verslininkams surengti apskritojo stalo diskusiją, kurioje būtų aptartos investavimo galimybės. Praėjusiais metais pas mus jau lankėsi Estijos premjeras, lydimas šios šalies verslininkų grupės. Laukiame Lietuvos Ūkio ministerijos ekspertų, kurie galėtų įvertinti sąlygas Tadžikistane ir identifikuoti tas sritis, kurios domintų lietuvių verslą.

- Kokios ekonomikos sritys, jūsų nuomone, patraukliausios?

- Šiuo metu iš Tadžikistano į Lietuvą vežamas aliuminis, medvilnės žaliava ir džiovinti vaisiai. Tačiau Lietuva galėtų importuoti ir šviežius vaisius, jų užauginame labai daug. Dėl palankaus klimato, Tadžikistane per metus surenkame 3-4 derlius. Mūsų žemės ūkio produkcija – kokybiška ir ekologiška. Be to, pirmasis derlius – labai ankstyvas.

Jūsų prekybininkai šviežius vaisius veža iš Ispanijos ir tolimų šalių, pvz., net iš Australijos. Kodėl ne iš Tadžikistano? Juk taip paprasta pakrauti lėktuvą lietuviškų pieno produktų, nugabenti į Tadžikistaną ir atgal grįžti su šviežiais vaisiais. Lietuvos verslininkams tai būtų pelninga. Galimas ir kitas variantas – Tadžikistane steigti, pvz., konservuotų vaisių gamybos įmones, kurių produkciją lietuviai galėtų siūlyti įvairioms rinkoms.

- Manote, kad mūsų investuotojams labiausiai patrauklus būtų Tadžikistano žemės ūkis?

- Taip, esame agrarinė šalis. Nors dirbamos žemės turime tik 7 proc. (likusioje Tadžikistano dalyje yra kalnai), derlių renkame beveik visus metus. Tarkime, pirmosios bulvės, užaugintos pietinėje šalies dalyje, mūsų prekyvietėse pasirodo kovą, o lapkritį vis dar prekiaujame šviežiomis bulvėmis, užaugintomis Pamyro priekalnėse. Pietuose abrikosus renkame gegužę, o šiaurėje – rugsėjį. Visada galime pasiūlyti šviežios produkcijos.

Viena svarbiausių mūsų žemės ūkio šakų – medvilnės auginimas. Šiuo metu Tadžikistanas eksportuoja žaliavą. Todėl laukiame investuotojų, kurie pas mus kurtų audimo įmones.

- Kokios sąlygos sudaromos investuotojams? Ar yra, pavyzdžiui, mokestinių lengvatų?

- Šiuo metu Tadžikistane veikia, jei neklystu, penkios laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Jų plėtra nevienoda – esančios šiaurėje yra pažangesnės nei pietuose. Investuotojai jose yra atleidžiami nuo visų mokesčių ir tam tikrais atvejais – nuo muitų. Taip pat turime specialų investicijų įstatymą, numatantį, kad investuotojas, pasiūlęs įsteigti pažangią įmonę, tarkime, užsiimančia technologijų plėtra, 5-10 metų gali būti atleidžiamas nuo mokesčių net ir ne laisvojoje ekonominėje zonoje.

- Vadinasi, tereikia tinkamo verslo plano ir galima mėgautis mokesčių lengvatomis.

- Būtent taip. Prie vyriausybės yra įsteigtas Investicinis komitetas, kuris ir vertina tokius siūlymus.

Per Tadžikistaną – į Kiniją

- Tad sąlygos bendradarbiavimui – palankios?

- Šiek tiek trukdo tai, kad nėra tiesioginio susisiekimo oro transportu. Atsižvelgiant į tai, kad abi mūsų šalys yra nedidelės, vien tarpusavio reisai nebūtų pelningi. Tačiau esame pasirengę svarstyti įvairius variantus. Pavyzdžiui, lėktuvai iš Lietuvos per Tadžikistaną galėtų skristi į Kiniją, Indiją, Pakistaną ir atgal. Žinoma, tokių projektų rentabilumą turėtų įvertinti verslininkai.

- Ar plėtrai netrukdo kaimynystė su Afganistanu?

- Taip, esame kaimynai, o kaimynų nepasirinksi. Dėl to Tadžikistanas pasaulyje neretai vaizduojamas, kaip rizikinga šalis. Tačiau tai – netiesa. Tadžikistane, pačiame Afganistano pasienyje, sėkmingai vykdomi tarptautiniai projektai. Kai kuriuos iš jų kuruoja Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Pasakysiu dar daugiau, padedant tarptautinėms organizacijoms, pasienyje su Afganistanu, karo apimta šalimi, pastatėme penkis tiltus. Nutiesėme kelius, einančius per Afganistaną į Pakistaną. Nutiesėme kelius į Kiniją, kuriais šiandien juda dideli autotransporto srautai.

Afganistanas – viso pasaulio problema

- Neramus Afganistanas vis dėlto kelia problemų?

- Dabar sunku pasakyti, kokią kaimynystę Afganistanas žada ateityje. Atsakyti bus lengviau kad ir po vienerių metų, kai matysime, kas šioje šalyje ateis į valdžią. Jei tai bus sveikos jėgos, išrinktos pagal tą modelį, kurį Afganistanui sukūrė Koalicija, viskas bus gerai. Tačiau jei vėl įsigalės kitokia valdžia – į jūsų klausimą bus labai sunku atsakyti.

Taip, egzistuoja sienos pažeidimų, narkotikų kontrabandos problema. Neramina ir tai, kad anksčiau iš Afganistano buvo gabenamos narkotinės žaliavos, o dabar sulaikome jau pagamintą heroiną. Vadinasi, kažkas toje šalyje išplėtojo visą narkotikų gamybos grandinę! Laimei, mums neblogai sekasi su tuo kovoti (Tadžikistanas užima trečią vietą pasaulyje pagal konfiskuoto heroino kiekį - aut.).

Vis dėlto, problema greičiausiai išliks tol, kol Afganistane nebus sukurta taiki infrastruktūra. Juk Afganistanas taip pat gali auginti medvilnę bei kitas kultūras. Žmonėms reikia gyventi, todėl Afganistane taip pat labai svarbu kurti darbo vietas. Afganistanas, iš jo gabenami narkotikai – ne tik Tadžikistano, bet ir viso pasaulio problema.

Lietuviai – į kalnus, tadžikai – į automobilių turgų

- Grįžkime prie mūsų šalių santykių. Ar daug tadžikų keliauja į Lietuvą?

- Jei neklystu, Lietuvos pasiuntinybėje Kazachstane iki 100 tadžikų kas mėnesį gauna jūsų šalies vizas.

- Kiek lietuvių kreipiasi dėl Tadžikistano vizos?

- Lietuviams dėl vizos tenka kreiptis į mūsų ambasadą Minske, todėl yra tam tikras nepatogumas. Vis dėlto lietuviams išduodame nuo 100 iki 200 vizų per metus. Iš Lietuvos pas mus dažniausiai vyksta alpinistai. Beje, lietuviai, kaip ir kitų Baltijos šalių piliečiai, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, gali gauti Tadžikistano vizą tiesiog oro uoste.

Stengiamės kuo labiau supaprastinti šį procesą. Į ambasadą atvykusiam žmogui nereikia ilgai laukti, atsakymą jis gauna tą pačią dieną. Noriu pabrėžti, kad lietuviai, kurie lankosi Tadžikistane jau ne pirmą kartą, pas mus jaučiasi komfortiškai. Neseniai buvo atvejis, kai Kinijos ir Afganistano pasienyje vyko karinė operacija, o tuo metu tame rajone svečiavosi lietuvių ir latvių alpinistų grupė. Jiems buvo pasiūlyta išvykti, tačiau jūsų alpinistai taip sėkmingai bendravo su vietos gyventojais, kad be jokios baimės pasiliko.

- Ar tadžikai daug žino apie Lietuvą?

- Mūsų žmonės labai palankūs Lietuvai. Vyresnioji karta ją atsimena, o jaunesnioji žiūri senus filmus, kuriuose vaidina lietuvių aktoriai. Lietuvoje tadžikai taip pat gerai jaučiasi. Dažniausiai vykstama į Kauną ir Marijampolę, kur perkami automobiliai. Jūsų šalyje jie praleidžia po 2-3 mėnesius.

Sėkmingai bendradarbiaujame ir su Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Praėjusiais metais turėjome liūdną atsitikimą, kai Lietuvoje mirė vienas mūsų šalies pilietis. Net ir poilsio dieną, mums paprašius, Lietuvoje pasirūpinta, kad vos per parą būtų organizuotas palaikų pervežimas į Maskvą, kad kuo greičiau jie pasiektų tėvynę. Tai byloja apie puikius santykius ir tarpusavio supratimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"