TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taika Šventojoje Žemėje? Būtų įdomu

2013 08 05 6:00
J.Kerry pavyko žydus ir palestiniečius susodinti ir prie derybų, ir prie vakarienės stalo. Izraelio teisingumo ministrė Tzipi Livni (trečia iš dešinės) sėdi šalia vyriausiojo palestiniečių derybininko Saebo Erekato.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Izraelis ir Palestina vėl sutarė pradėti naujas taikos derybas. Ar pavyks žydams ir arabams surūkyti taikos pypkę? Greičiausiai ne, bet jei toks stebuklas įvyktų – regiono perspektyvos nušvistų labai įdomiomis spalvomis.

Pagrindine pastarųjų taikos derybų iniciatore ir vienintele veiksminga tarpininke vėl tapo Jungtinės Valstijos. Jau seniai susidarė įspūdis, kad kiekvienas JAV valstybės sekretorius tiesiog privalo surengti taikos derybas Šventojoje Žemėje. Nors jos žlugo jau nežinia kiek kartų (pastarąjį sykį – prieš 3 metus), Johnas Kerry taip pat ėmėsi šios misijos.

Jis puikiai supranta, kad taikos tarp palestiniečių ir izraeliečių tikimybė yra labai menka, bet, matyt, tiesiog privalo imtis šios prestižinės misijos. Jau pasižymėjęs kaip geresnis diplomatas nei jo pirmtakė Hillary Clinton, J.Kerry tiesiog puikiai apibūdino ir artėjančias derybas: "Nebus lengva. Jei tai būtų lengva, jau seniai būtų įvykę."

Baracko Obamos administracija akivaizdžiai darė spaudimą Izraeliui, kad šis palankiau žiūrėtų į būsimas derybas, tačiau pats derybų procesas atiduotas į Palestinos ir Izraelio rankas. J.Kerry žinyba pareiškė įsikišianti tik tuomet, jei derybos pateks į aklavietę, arba jei viena šalių pagrasins pasitraukti.

Jokios taikos be pasitikėjimo

Dauguma ekspertų į šias derybas žvelgia skeptiškai. Kitaip ir negali būti, atsižvelgiant į tai, kiek daug tarp šalių yra beveik nesuderinamų dalykų. Apskritai galima užduoti nemalonų, bet tikrovę atspindintį klausimą: ar besiderančios šalys tikrai nori taikos? Juk nemaža Izraelio visuomenės dalis nėra linkusi pripažinti jokių kompromisų kovoje už Dovydo karalystę. Masiniai palestiniečių protestai rodo, kad tarp jų taikos priešininkų yra dar daugiau. Prieš taikos sutartį protestuoja ne tik grynai islamistinės jėgos, bet ir sekuliarūs arabų socialistai.

Tačiau tai – daugiau ideologinės įsisenėjusios neapykantos apraiškos. Yra racionalesnių grėsmių derybų procesui. Juk vienas pagrindinių atspirties taškų – grįžimas prie 1967 metų sienų. Netiesiogine prasme, bet, tarkime, Izraeliui mainais už tuomet okupuotas žemes atiduodant kitas teritorijas. Saugumo požiūriu Izraeliui tai beveik neįsivaizduojama nuolaida. Bet kokios teritorinės koncesijos palestiniečiams pirmiausiai reikš tai, kad veik visi svarbiausi Izraelio objektai taps pasiekiami arabų raketoms, kurias šie labai jau mėgsta reguliariai laidyti į žydų pusę. Jokia taikos sutartis neužtikrins, kad grupė entuziastų neužsiims tuo ir toliau. O tai reiškia, kad tarp šalių nėra esminio dalyko, reikalingo taikai pasiekti, – pasitikėjimo. Nė viena iš šalių paprasčiausiai netiki, kad oponentai laikysis duotų įsipareigojimų.

Izraelis – keblioje padėtyje

Izraelis dažnai kaltinamas tuo, kad iki šiol pats nuolat žlugdė taikos procesą, nes šis buvo jam tiesiog nenaudingas. Ką gi, šį kartą tikrai yra požymių, kad Tel Avivui tokia sutartis galėtų būti ir ne pro šalį.

Žinoma, skeptikai sako, kad išsigandęs chaotiškų perversmų regione Izraelis siekia ne taikos sutarties, o tik tempia laiką ir nori laikinų paliaubų. Bet juk Tel Avivas šiandien iš tiesų atsidūrė gana keblioje padėtyje. Visose šalyse, kur nugalėjo arabų revoliucijos, į valdžią atėjo atvirai Izraeliui priešiškos musulmonų – radikalų jėgos.

Anksčiau Tel Avivui pavykdavo palaikyti taikius santykius su Egipto režimu, o štai po islamistų pergalės rinkimuose perspektyvos pasidarė gana niūrios. Todėl tikėtina, kad Izraelis stengsis remti dabar valdžią Egipte paėmusius kariškius. Panašiai yra ir su Sirija: nors anksčiau galingas Izraelio priešas dabar pasinėrė į pilietinio karo chaosą ir tarsi grėsmės nebekelia, tai gali trukti neilgai. Ne paslaptis, kad daugumą sukilėlių į kovą veda radikalūs islamistai. Jei (o greičiau – kai) jie nugalės, labai tikėtina, kad sukilėlių kovotojai gali atsisukti prieš Izraelį.

Apie Iraną apskritai neverta kalbėti. Ši šalis – nuolatinė grėsmė Izraeliui. Tai patvirtino ir naujasis „nuosaikusis“ prezidentas Hassanas Rouhani.

O visgi būtų įdomu...

Atsižvelgiant į kol kas nieko gero Izraeliui nežadančią padėtį regione, galima tikėtis, kad bent jau iš Tel Avivo bus matyti kiek šviesesnių pozicijos pokyčių. Žinoma, šiandien tai – tik fantazijos, tačiau netolimoje ateityje Izraelis galėtų tikrai laimėti, jei sudarytų bent kiek patikimą taiką su kai kuriais savo kaimynų.

Šiandien vienintelė arabų valstybė, galinti civilizuotai bendrauti su Izraeliu - Jordanija. Tačiau išplėsti šią „ramybės salelę“ taip pat galima. Be galo sunku, bet galima. Egipte valdžioje įsitvirtina pragmatiškai nusiteikę kariškiai. Jei jie išlaikys valdžią arba sugebės ją perduoti sekuliarioms civilinėms jėgoms, stabili taika tarp Egipto ir Izraelio visiškai įmanoma. Maža to, Egipto armija galėtų net iki minimumo sumažinti savo šalies palestiniečių grupuotei "Hamas" teikiamą paramą.

O jei susidarius tokiai padėčiai dar pavyktų sudaryti taikos sutartį ir su palestiniečiais (pasikartosime, tai – beveik mokslinės fantastikos sritis), chaotiškoje Artimųjų Rytų Šiaurės Afrikoje galėtų atsirasti tikra ramybės oazė, kuri iš esmės pakeistų jėgų sanklodą visame regione. Fantazija? O visgi būtų įdomu...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"