TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taikiniai buvo popiežius ir L.Walęsa

2011 05 13 0:00
Du garsiausi praėjusio amžiaus lenkai - Jonas Paulius II ir L.Walęsa. Juos abu ketino nužudyti KGB.
LŽ archyvo nuotrauka

KGB buvo nusprendusi fiziškai sunaikinti ne tik Joną Paulių II, bet ir Lechą Walęsą. Taip teigiama šiomis dienomis Italijoje turinčioje pasirodyti knygoje "Pasikėsinimas į popiežių". Šią parašė į pensiją išėjęs teisėjas Ferdinando Imposimato ir žurnalistas Sandro Provvisionato. Knyga skirta 30-osioms pasikėsinimo į Romos popiežių metinėms paminėti.

Knygos autoriai teigia, kad 1981 metų gegužės 13 dieną Vatikano Šv. Petro aikštėje Mehmeto Ali Agcos paleisti šūviai į Joną Paulių II - ne vienišo ekstremisto ar bepročio poelgis, o KGB sugalvotas ir Bulgarijoje parengtas planas. Į jį buvo įtraukta Turkijos mafija ir Rytų bloko specialiosios tarnybos. Knygoje nagrinėjamos ne tik šio pasikėsinimo aplinkybės. Joje taip pat rašoma, kad buvo suplanuota nužudyti "Solidarumo" lyderį L.Walęsą, kai jis 1981 metų sausio mėnesį atvyks į Romą, kad buvo parengtas ir 1983-iųjų birželį įvykdytas Vatikano darbuotojo dukters Emanuele Orlandi pagrobimo planas - nors vis dar neaišku, kodėl tai padaryta.

Knygoje visas skyrius skiriamas vicekapralo Cedrico Tornay 1998 metais įvykdytam pasikėsinimui į Šveicarų gvardijos vadovą Aloisą Estermanną ir jo žmoną. F.Imposimato mano, kad visi šie pasikėsinimai vienas su kitu susiję ir juos suplanavo Rytų bloko specialiosios tarnybos pagal KGB ir Rusijos karinės žvalgybos GRU nurodymus. Surengtų šveicarų gvardiečių žudynių tikslas buvo pašalinti per daug žinojusį šnipą. F.Imposimato teigia, kad A.Estermanną buvo užverbavusi VDR slaptoji policija "Stasi".

Teisėjas F.Imposimato, kuris pats apklausė M.A.Agcą, visas hipotezes, neigiančias KGB dalyvavimą sąmoksle, vadina absurdu. Jis jau daug metų kalba apie tai, kad turkas, nurodęs tardytojams bulgarų pėdsakus ir papasakojęs apie savo kelionę į Sofiją, būdamas Romos kalėjime "Rebibbia" sulaukė bulgarų agentų grasinimų. Tuomet M.A.Agca nustojo kalbėti apie bulgarų specialiųjų tarnybų indėlį. Dėl to sustojo ir tyrimas. Romoje dirbęs Bulgarijos oro linijų darbuotojas Sergejus Antonovas buvo paleistas, nes pritrūkta įkalčių.

Italijos teisėjas meta rimtus kaltinimus ir Italijos žvalgybai. Ši jau pirmomis dienomis po pasikėsinimo į Joną Paulių II iškėlė klaidingą hipotezę, kad M.A.Agca veikė vienas. Tuomet liko daug neištirtų pasikėsinimo į popiežių aplinkybių, nes Italijos žvalgyba pasuko ne į tą pusę. Taip pražiopsojus bulgarų pėdsaką visas tyrimas nuėjo šuniui ant uodegos.

Prie to prisidėjo ir tuometė Italijos vyriausybė, stojusi Bulgarijos pusėn, nes nenorėjo sugadinti santykių su Maksva ir pakenkti tada į keblią padėtį patekusiam Rytų ir Vakarų dialogui. Kalbėdamas apie E.Orlandi pagrobimą, F.Imposimato primena, kad mergina pagrobta 1983 metų birželį, tai yra tuomet, kai Jonas Paulius II buvo išvykęs į gimtąją Lenkiją.

Knygoje rašoma, kad Bulgarijos ambasados Romoje funkcionierius Vasiljevas 1980 metų lapkritį įkalbinėjo M.A.Agcą prisidėti ir prie sąmokslo, kurio tikslas - nužudyti L.Walęsą, kai jis atvyks į Amžinąjį miestą. Būtent Vasiljevas turėjo pristatyti turkui svarbiausią to sąmokslo dalyvį - žvalgybos rezidentą Bulgarijos ambasadoje Ivaną Dončevą. Kai L.Walęsa atvyko į Romą, jis stengėsi išpešti iš vieno šio vizito rengėjo, Italijos profesinės sąjungos UIL veikėjo Luigi Scricciolo, kokia yra svečio iš Gdansko vizito programa ir koks jo atvykimo tikslas. Tačiau L.Scricciolo nesutiko apie tai kalbėti. Galų gale bulgarų agentai atsisakė sumanymo nužudyti L.Walęsą, nes Italijos profesinės sąjungos atstovai nebuvo linkę teikti apie vizitą jokios informacijos.

F.Imposimato ir S.Provvisionato "Pasikėsinimas į popiežių" jau antra knyga, pasirodžiusi šiais metais, kai minimos 30-osios pasikėsinimo į Joną Paulių II metinės. Balandį išleista Italijos dienraščio "Le Repubblica" žurnalisto Marco Ansaldo ir Turkijos žurnalistės Yasemin Taskin knyga tokiu pačiu pavadinimu. Joje rašoma, kad kraštinių dešiniųjų turkų organizacija "Pilkieji vilkai", kuriai priklausė ir M.A.Agca, buvo įpareigota įvykdyti pasikėsinimą į popiežių, o Bulgarijos pėdsaką čia aptiko JAV Centrinės žvalgybos valdyba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"