TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Taikus atomas" tampa nevaldomas

2011 03 17 0:00
"Tokyo Electric Power Co" išplatintoje nuotraukoje matyti Fukušimos jėgainės 3-iojo (kairėje) ir 4-ojo reaktorių sugriovimai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ekspertai baiminasi, kad padėtis avariją patyrusioje Japonijos branduolinėje jėgainėje klostosi pagal blogiausią scenarijų.

Pirmą kartą nuo Japoniją ištikusios nelaimės - kovo 11-ąją sukrėtusio žemės drebėjimo, cunamio ir dėl sugriovimų kilusios branduolinės krizės - į visuomenę per televiziją kreipėsi Japonijos imperatorius Akihito. Jis kalbėjo paaiškėjus, kad darbininkai buvo priversti laikinai palikti žemės drebėjimo paveiktą Fukušimos atominę elektrinę.

77 metų Akihito atrodė liūdnas. Jis pareiškė, kad meldžiasi už savo žmones, o šalį ištikusią nelaimę apibūdino kaip precedento neturinčio masto. "Iš visų širdies gelmių viliuosi, kad žmonės petys į petį parems vieni kitus ir įveiks šiuos sunkumus", - sakė monarchas, kurį labai gerbia daugelis japonų.

Kol kas Japonijai sunkiai sekasi suvaldyti branduolinę krizę. Trečiadienio rytą dar vienas gaisras pratrūko viename Fukušimos elektrinės, esančios maždaug už 220 km į šiaurę nuo sostinės Tokijo, reaktoriuje, o iš kitos jėgainės vietos veržėsi dūmų arba garų kamuoliai. Darbininkams buvo nurodyta trumpam palikti jėgainę, kurioje pakilo radiacijos lygis. Tai kelia susirūpinimą, jog krizė gali greitai tapti nebekontroliuojama.

Žūtbūtinės grumtynės

Elektrinės darbininkai stengėsi paruošti kelią ugniagesių sunkvežimiams, kad šie galėtų privažiuoti prie 4-ojo reaktoriaus bloko. Taip pat buvo rengiamasi iš sraigtasparnio lieti vandenį ant 3-iojo reaktoriaus bloko, kurio stogą apgadino anksčiau nugriaudėjęs sprogimas. Taip bus mėginama atvėsinti branduolinio kuro strypus.

Branduoliniai ekspertai teigia, kad visi pasiūlyti sprendimai, kaip sumažinti radioaktyviųjų medžiagų nuotėkį, yra žūtbūtinės pastangos siekiant užkirsti kelią nelaimei, kuri gali virsti viena baisiausių pramoninių katastrofų istorijoje.

Numatomi nuostoliai Japonijos ūkiui dėl žalos pastatams, gamybai ir vartotojų aktyvumui vertinami 10-16 trln. jenų (125-200 mlrd. dolerių). Tai beveik pusantro karto didesnė žala už tą, kurią padarė niokojantis žemės drebėjimas Kobės mieste 1995-aisiais.

Kur bėgti?

Atšaukta dešimtys skrydžių į Japoniją arba pakeisti jų maršrutai. Keliautojai vengia Tokijo, būgštaudami dėl radiacijos. Kai kurios šalys paragino savo piliečius, esančius Tokijuje, išvykti iš Japonijos arba persikelti į šalies pietus.

Išoriškai gyvenimas Tokijuje mažai kuo skiriasi nuo įprasto: vaikai eina į mokyklą, tarnautojai - į darbą. Tačiau internete nuotaikos artimos panikai. Žmonės reiškia nepasitikėjimą valdžios skelbiama informacija. Vienas "Twitter" naudotojas ragina: "Susirink šeimą, dokumentus, vertingus daiktus ir bėk iš čia. Važiuok į pietus, į Taivaną. Jei įmanoma - į Australiją. Jei negali išvykti iš Japonijos, keliauk kuo toliau į šalies pietvakarius." Socialiniai tinklai knibžda panašių raginimų.

Prašo pagalbos

Tuo metu šimtai tūkstančių be pastogės likusių japonų glaudžiasi pagalbos centruose, tačiau jų padėtį dar pablogino netikėtai paspaudęs smarkus šaltukas ir kai kuriuose labiausiai nukentėjusiuose rajonuose iškritęs sniegas. Oficialiai nurodoma, kad stichinė nelaimė nusinešė apie 4 tūkst. gyvybių, bet 7 tūkst. žmonių tebėra dingę, tad aukų skaičius tikrai didės.

Japonijos žiniasklaida vis smarkiau kritikuoja premjero Naoto Kano veiksmus siekiant suvaldyti krizę. Savo ruožtu premjeras užsipuolė elektrinės operatorę kompaniją "Tokyo Electric Poer Co" už tai, kad ši delsia pranešti apie padėtį.

Japonijos vyriausybė kreipėsi į pasaulio visuomenę prašydama suteikti jai humanitarinę pagalbą. Nukentėjusiems žmonėms trūksta antklodžių, miegmaišių, mineralinio vandens ir didelių vandens talpyklų. Kol kas Japonija neprašo paieškos ir gelbėjimo komandų ar gydytojų. Šalis taip pat kreipėsi į organizaciją TATENA, kad ši atsiųstų ekspertų komandų, kurios padėtų atlikti aplinkos stebėseną ir reaguoti į spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai. Gali būti, kad Japonija prašys amerikiečių karių pagalbos darbams atominėje jėgainėje. JAV kariai jau bendradarbiauja teikdami logistikos medžiagas.

Japonų altruizmas ir geranoriškumas

Rytinė Japonijos pakrantė po žemės drebėjimo ir cunamio atrodo nusiaubta tarsi po Antrojo pasaulinio karo. Ši labai išsivysčiusi valstybė dar nebuvo patyrusi tokio masto katastrofos. Tačiau į pagalbą japonams atskubėjusius gelbėtojus ir žurnalistus iš kitų valstybių labiausiai stebina ne technologiniai šios šalies laimėjimai, o neregėtas visuomenės solidarumas ir dvasios stiprybė. "Prekybos centrai ne padidino, o sumažino kainas, gėrimų automatų savininkai nemokamai dalija butelius su vandeniu. Visi dirba kartu, kad išliktų. Bet įdomiausia, kad niekas nevagia ir neplėšikauja", - rašo britų dienraščio "The Telegraph" korespondentas Japonijoje Edas Westas.

Tai iš tiesų labai retas reiškinys, paprastai to nėra kitose pasaulio valstybėse. Kai 2007 metais Jungtinę Karalystę nusiaubė potvynis, buvo vagiamos net dėžės su vandens buteliais, kuriuos turėjo gyventojams nemokamai išdalyti į pagalbą atskubėjusios tarnybos, ne vienas apsemtas gyventojų namas buvo apvogtas, jau nekalbant apie Naująjį Orleaną, kur po uragano "Katrina" plėšikavimas buvo pasiekęs tiesiog neregėtą mastą.

Žvelgiant į Japoniją savaime kyla klausimas, kodėl vienos tautos ištikus katastrofai ima elgtis taip, lyg kenktų pačios sau, o kitos, pavyzdžiui, japonai, ištikus tragedijai demonstruoja altruizmą?

Kai kas aiškina, kad japonai nuo mažens mokomi padėti vienas kitam ir skatinami mąstyti ne apie save kaip atskirą individą, o apie visą tautą kaip visumą. Negalvodami apie tai, kokie kiti yra blogi, jie iš tiesų tampa geresniais žmonėmis. Japonų elgesys per šią neregėtą jų šalį ištikusią katastrofą rodo, kad ši Azijos tauta yra daug labiau subrendusi nei europiečiai, kad ji turi stiprų šeimos ir bendruomenės jausmą bei moka didžiuotis savimi. Japonai nedejuoja ir nelaukia pagalbos iš kitų, o kiekvienas pats iš karto ima daryti tai, ką gali.

Jie net aukoja savo pinigus, kad valstybė galėtų geriau pagelbėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Viena 70 metų Osakos (šio miesto nelaimės nepalietė) gyventoja kitų labui paaukojo 10 mln. jenų (apie 300 tūkst. litų). Atnešusi į miesto meriją paketą su pinigais moteris pasakė: "Prašau, panaudokite šią sumą padėdami nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo." Japonė net nepanoro pasakyti savo pavardės.

Osakos meras Kunio Hiramatsu dėkodamas šiai moteriai sakė, jog yra tikras, kad šis kilnus ir dosnus poelgis suteiks dvasios stiprybės šimtams tūkstančių žmonių, kurie dabar gyvena sunkiomis sąlygomis stichinės nelaimės zonoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"