TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Taip" - ateitis, "ne" - aklavietė

2011 04 09 0:00
Islandai piktinasi, kad jiems teks mokėti už bankininkų klaidas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien islandai antrą kartą eina į referendumą dėl skolos, susidariusios žlugus bankui "Icesave". Pernai jie nusprendė, kad neprivalo grąžinti 3,9 mlrd. eurų Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams, tačiau šiemet nuotaikos visai kitokios.

Referendumo baigtį sunku prognozuoti, mat įvairios apklausos rodo beveik tolygų nuomonės pasidalijimą. Vienos apklausos duomenimis, 52 proc. islandų pritaria vyriausybės naujai parengtam skolos grąžinimo planui, tačiau 48 proc. balsuos prieš jį. Kita apklausa rodo, kad net 57 proc. islandų priešinasi pasiūlymui, kurio sąlygos kur kas palankesnės nei pernai.

Centro dešinės koalicijai nepavykęs referendumas būtų rimtas smūgis. Ši vyriausybė, vadovaujama premjerės Johannos Sigurdardottir, ištraukė šalį iš ekonomikos krizės ir laukia vieno - teigiamo referendumo, kad būtų galima žengti toliau. Jei islandai pasipriešins naujam skolos grąžinimo planui, vyriausybei gali tekti peržiūrėti visas ekonomikos prognozes, formuoti naują atsigavimo strategiją. "Atsakymas "ne" reikštų nežinomybę dar mažiausiai vienus ar dvejus metus. Mes turėtume peržiūrėti dabartinę ekonomikos programą", - sakė premjerė J.Sigurdardottir.

Mažytei valstybei Europos pakraštyje reikia teigiamo rezultato, kad įgytų pasitikėjimą kreditorių ir pasaulio akyse. Be to, nepavykęs referendumas reikštų ir tai, kad ginčas dėl skolos grąžinimo Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams bus sprendžiamas Europos teisme, o tai kainuotų kur kas brangiau nei tiesioginis susitarimas su nukentėjusiomis valstybėmis. Tai pakenktų ir Islandijos, norinčios tapti Europos Sąjungos nare, santykiams su Europa.

Islandijos vyriausybė atsargiai vertina referendumo baigtį. Pernai kovą 93 proc. islandų pasisakė prieš skolų grąžinimo planą, mat salos piliečiai įsitikinę, kad neturi mokėti už bankininkų klaidas. "Sunku reikalauti iš visuomenės pasakyti "taip" tokiam įsipareigojimui, tačiau mes privalome tai padaryti", - šią savaitę sakė finansų ministras Steingrimuras J.Sigfussonas.

Pernai buvo suderėta, kad Islandija skolą grąžintų 2016-2024 metais su 5,5 proc. palūkanomis. Dabar skolos grąžinimas užsitęstų iki 2046 metų, o palūkanos siektų tik 3,3 procento. Šiuo metu parduodamas "Landsbanki" turtas, iš jo gautos lėšos bus pervestos Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų vyriausybėms, todėl galutinė suma, kurią turės sumokėti Islandijos mokesčių mokėtojai, lieka neaiški.

Užsitęsęs ginčas dėl "Icesave" kaip reikiant komplikavo Islandijos ekonominius reikalus. Užsienio investuotojai nuo mažytės salos laikosi kuo atokiau, o siekiant suvaldyti valiutos kursą vis dar griežtai kontroliuojami kapitalo srautai. Jei islandai sutiktų grąžinti skolą, pagerėtų šalies kredito reitingai.

"Mes turime palaikyti gerus santykius su kaimynais ir pasauliu - tai lemiamas veiksnys. Nesklandumus reikia spręsti derybomis, o ne teismuose", - sakė 45 metų Hjalti Gudmundssonas, žadantis referendume balsuoti už skolos grąžinimą.

Tačiau daug islandų vis dar piktinasi, kad jiems tenka mokėti už neatsakingus bankus. "Praėjusią savaitę buvau nusprendęs pritarti, tačiau dabar balsuosiu "prieš". Žmonės prarado daugybę pinigų. Velniškai nepasisekė visiems "Icesave" indėlininkams Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose", - sakė 42 metų inžinierius Bragi Baldvinssonas.

Milžinišką internetinį banką su didelėmis palūkanomis "Icesave" įkūrė vienas didžiausių šalyje bankų "Landsbanki". 2006 metais pradėjęs veikti bankas savo paslaugas teikė maždaug 400 tūkst. klientų Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pasaulį sukrėtus finansinei krizei 2008 metų spalį "Landsbanki" kartu su kitais dviem bankais "Kaupthing" ir "Glitnir" paskelbė bankrotą. Trijų bankų skolos buvo beveik dešimt kartų didesnės nei Islandijos bendrasis vidaus produktas.

Kai "Landsbanki" bankrutavo, įsikišo britų ir olandų vyriausybės, kurios laidavo už savo gyventojų indėlius. Pagal sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu Islandija įsipareigojo, kad dalį skolų padengs šalies mokesčių mokėtojų pinigais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"