TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Taip" branduolinei energetikai

2010 09 07 0:00
Prie kanclerės rūmų sekmadienį protestavo apie 1000 aplinkosaugos aktyvistų, pasisakančių prieš branduolinę energetiką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietija dar 12 metų pratęs savo 17 branduolinių reaktorių eksploatavimo laikotarpį. Daug aistrų sukėlusį sprendimą Vokietijos lyderiai priėmė po 12 valandų derybų.

Senesnės atominės jėgainės veiks dar aštuonerius, o naujesnės - 14 metų. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pirmtakas Gerhardas Shroederis buvo nusprendęs, kad šios atominės jėgainės bus uždarytos maždaug 2020-aisiais. Tačiau, dabartinės kanclerės manymu, kol kas Vokietijoje alternatyvūs energetikos šaltiniai išplėtoti nepakankamai ir dar ne laikas atsisakyti atominių elektrinių. A.Merkel žada naują "energetikos koncepciją" vyriausybei pateikti svarstyti rugsėjo gale. "Mūsų galutinis tikslas - pasiekti atsinaujinančių šaltinių energetikos erą. Tai reiškia, kad branduolinė, taip pat akmens anglių energetika mums reikalingos kaip pereinamosios technologijos. Žinau, jog daug žmonių branduolinę energetiką vertina labai skeptiškai ir kritiškai, bet mes tai vertiname visiškai rimtai", - aiškino kanclerė.

Ambicijų netrūksta

Manoma, kad šis sprendimas turės didžiulės įtakos didžiausios Europos ekonomikos energetinei ateičiai. Vokiečiai tikisi vienu metu nušauti du zuikius: išlikti didžiausia pramonine galia ir tapti pavyzdžiu, kovojant su klimato kaita. Vyriausybė stengsis įgyvendinti ambicingus klimato kaitos tikslus: iki 2020 metų 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir 30 proc. elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Per derybas A.Merkel, aplinkosaugos ministras Norbertas Roettgenas, ekonomikos ministras Raineris Bruderle, finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ir kiti valdančiosios centro dešiniųjų koalicijos nariai nutarė, kad energetinės bendrovės privalės mokėti iki 3 mlrd. eurų papildomų mokesčių atsinaujinančių šaltinių energetikai vystyti. Šiam sprendimui didžiosios energetikos kompanijos smarkiai priešinosi.

Grasina protestais

Daugelis vokiečių nepritaria branduolinei energetikai. Didžiausi aktyvistai sekmadienį rinkosi protestuoti prie kanclerės rūmų, kuriuose tarėsi politikai. Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių pritaria branduolinių jėgainių uždarymui. 56 proc. vokiečių norėtų, kad jos būtų uždarytos iki 2021-ųjų, kaip buvo nutaręs G.Shroederis, 38 proc. pritaria jų pratęsimui. Opozicijos partijos ir aplinkosaugos aktyvistai pažadėjo visomis išgalėmis priešintis pastarajam vyriausybės sprendimui ir rugsėjo 18 dieną visoje šalyje surengti protesto akcijų. Tuo metu A.Merkel aiškina, kad branduolinė energetika "tebus naudojama, kol tai bus visiškai būtina". "Saugumas - visų svarbiausia", - pabrėžė ji.

Paramos gali ir nesulaukti

Sprendimą dėl atominių jėgainių dar turi patvirtinti Bundestagas, žemesnieji parlamento rūmai. A.Merkel šalininkai tikisi, kad nutarimas nenukeliaus iki Bundesrato, kur vyriausybė yra praradusi daugumą. Anot Žaliųjų partijos nario Hermanno Otto, sprendimas bus atšauktas, jei bet kurioje būsimoje vyriausybėje bus žaliųjų ar socialdemokratų atstovų. "Tai juoda diena energetikos politikai", - sakė Sigmaras Gabrielis, socialdemokratų lyderis. Anot jo, valdantieji pasidavė didžiųjų energetikos kompanijų spaudimui.

Europos Sąjungoje (ES) Vokietija pirmauja tarp šalių, kuriose atsinaujinančios energetikos šaltinių naudojimas auga sparčiausiai. Tačiau dėl tokios politikos kenčia ir vartotojai. Vokiečiai skundžiasi, kad jie bene daugiausia moka už elektrą Europoje, o pernai jie sumokėjo apie 10 mlrd. subsidijų, skirtų alternatyviai energijai plėtoti. Šiuo metu branduolinės jėgainės sukuria penktadalį Vokietijai reikalingos elektros energijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"