TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tamsa Kryme didina įtampą tarp Kijevo ir Maskvos

2015 11 26 6:00
Etniniai totoriai ir dešiniųjų batalionai Chersono srityje, kuri ribojasi su Krymu, įrengė blokavimo postus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Krymas tebeskendi tamsoje, o Ukraina ir Rusija įsisuko į naują priešiškumo karuselę. Maskvos atsakas į Krymo blokadą gali būti nauji karo veiksmai Ukrainoje, tik klausimas, ar į Siriją įklimpusi Rusija pajėgs kariauti dviem frontais.

Vakar „Gazprom“ paskelbė sustabdęs dujų tiekimą Ukrainai, mat Kijevas neatliko išankstinio mokėjimo už energijos išteklius.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris teigė, jog Ukrainos dujų įmonė „Naftogaz“ sunaudojo visas dujas, už kurias buvo sumokėta anksčiau. Tiekimas sustabdytas, kol nebus gauta lėšų iš Ukrainos kompanijos. A. Mileris pridūrė, kad Kijevo atsisakymas pirkti rusiškas dujas kelia „didelį pavojų“ dujų tranzitui į Europą per Ukrainą ir Ukrainos vartotojų aprūpinimui artėjant žiemai.

Ukrainos energetikos ministras Volodymyras Demčyšynas patikino, kad jo šalis iki metų pabaigos apsieis be papildomų gamtinių dujų iš Rusijos, todėl nemato būtinybės iš anksto mokėti už daugiau dujų. Ukrainos talpyklos pilnos, dujų suvartojimas „mažesnis nei tikėtasi“, o naują tiekimo sutartį su Rusija tikimasi sudaryti gerokai mažesne kaina.

Rusiškomis dujomis Ukraina dengia maždaug 20 proc. savo reikmių. Per šalį keliauja apie 15 proc. Europos suvartojamų dujų. Per ankstesnius Maskvos ir Kijevo dujų karus tiekimas į Europos Sąjungos (ES) valstybes kelis kartus buvo nutrūkęs. Praėjusią vasarą ES tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai tariantis dėl dujų kainos.

Reikėtų užgrobti dar šiek tiek teritorijų

AFP/Scanpix nuotrauka

„Gazprom“ pareiškimas nuskambėjo tokiu metu, kai įtampa tarp Kijevo ir Maskvos, Krymui likus be elektros, vėl didėja. Tiekimas į pusiasalį iš Ukrainos dar neatkurtas, negana to, prezidentas Petro Porošenka nuo pirmadienio sustabdė ir visų kitų prekių bei krovinių srautus į Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą. Taigi „Gazprom“ veiksmai gali būti susiję visai ne su mokėjimais, o su atsaku į Krymo blokadą.

Maskva pareiškė, kad sustabdys ir anglių pardavimą Ukrainai. Kijevas savo ruožtu uždraudė visų Rusijos oro bendrovių tranzitinius skrydžius šalies oro erdvėje. Tai vakar pranešė premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Būtų dar blogiau, jei Rusijos atsakas į Krymo blokadą pasireikštų separatistiniuose Ukrainos regionuose. Ten kovos nenutrauktos, nors ir aprimusios.

Pastaraisiais mėnesiais kalbama, kad trapių paliaubų vargais negalais laikomasi, nes intensyvūs karo veiksmai Donecko ir Luhansko rajonuose nevyksta. Analitikai teigia, jog Vladimiras Putinas pralaimėjo kampaniją už vadinamąją Novorosiją, todėl nusprendė atsigriebti kitu ėjimu – pradėjo karo veiksmus Sirijoje. Tačiau Krymo blokada gali jį įsiutinti. Nuogąstaujama, jog V. Putinas vėl ims galvoti apie plataus masto karinius veiksmus Ukrainoje, kad nutiestų sausumos kelią į atkirstą Krymą. Mintis nėra nauja, bet gali atgimti. Tam tikslui jam reikėtų užgrobti dar šiek tiek teritorijų Pietryčių Ukrainoje.

Galima tik spėlioti, kodėl taip ir liko nepaimtas Mariupolis, kurį Rusijos armijos remiami separatistai jau buvo apsupę ir intensyviai apšaudę. Gal tuomet V. Putinui pasirodė, kad politinė tokios operacijos žala nusvers naudą. Tačiau dabar, jei Krymas tikrai atsidurs beviltiškoje padėtyje, jis gali nuspręsti kitaip.

Nors ir nukreipė dėmesį į Siriją, nereikia manyti, kad V. Putinas galutinai atsisakė savo kėslų Ukrainoje. Yra pavienių pranešimų apie separatistų vėl telkiamas pajėgas ir permetamą ginkluotę. Kijevas praneša, jog Rusija didina karines pajėgas prie de facto Krymo ir Ukrainos sienos. Antradienį ten buvo perkelti du sustiprintos parengties batalionai.

Atsisako aprūpinti okupantus

Elektros tiekimas į Krymą nutrūko susprogdinus perdavimo linijų stulpus Ukrainos Chersono srityje. Suremontuoti jų neleidžia avarijos vietas blokuojantys aktyvistai. Tai daugiausia totoriai ir radikalaus „Dešiniojo sektoriaus“ atstovai. Jie blokuoja kelius ir krovinius į pusiasalį nuo rugsėjo 20 dienos, kad neleistų Ukrainos valdžiai „pamiršti Krymo“.

Rusijai aneksavus Krymą ypač represuojama jaučiasi 300 tūkst. totorių bendruomenė. Elektros tiekimo pusiasaliui atkurti neleidžiantys aktyvistai reikalauja, kad Rusija liautųsi persekioti Krymo totorius ir paleistų visus politinius kalinius.

„Kodėl mes turime aprūpinti grobikus viskuo, kas būtina? – klausė Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas, Ukrainos parlamento narys, kuriam Rusija uždraudė įvažiuoti į Krymą. – Jeigu jie okupavo mūsų teritoriją, turime išrūkyti juos iš ten.“

Rusija kaltina Ukrainą tyčia neatkuriant elektros tiekimo Krymui ir patyliukais remiant diversantus, kurie susprogdino stulpus, bet iš esmės niekaip negali paveikti padėties. Atrodo, elektros perdavimo linijų remontas, kurį atlieka „Ukrenergo“, užtruks.

Kad išvengtų visiškos Krymo priklausomybės nuo tiekimo iš Ukrainos, Rusija tiesia aukštos įtampos kabelį Kerčės sąsiaurio dugnu, tačiau projektas stringa. Maskvai užsitraukus Vakarų sankcijas, užsienio kompanijos atsisakė jame dalyvauti. Rusijos energetikos ministerija tvirtina, kad „elektros tiltą“ stato Rusijos įmonės be niekieno pagalbos, bet Ukrainos žurnalistai praneša, jog darbams vadovauja Kinijos bendrovė. Tikimasi, kad povandeninis kabelis pradės veikti iki šių metų pabaigos.

Dviejų frontų nepatemps

Kad ir kaip baigtųsi ši krizė, Ukraina tebėra karštasis taškas. Rusijos pradėtus oro smūgius Sirijoje Vakarai vertina kaip aiškų Kremliaus mėginimą pralaužti izoliaciją, kurioje Rusija atsidūrė po Krymo aneksijos 2014 metų kovą. V. Putinas tikisi, kad primetęs Vakarams bendradarbiavimą kovojant su teroristais sulauks ir sankcijų, prislėgusių Rusijos ekonomiką (kaip spėjama, šiemet Rusijos bendrasis vidaus produktas trauksis 3,7 proc.), panaikinimo.

Todėl kyla daug abejonių, ar Maskva pajėgi kariauti dviem frontais. Kai kurie ekspertai sako, kad Rusijos karinės pajėgos, nors yra stipriausios posovietinėje erdvėje, negali nė lygintis su ta galybe, kurią turėjo šaltojo karo laikais. Jau kovo mėnesį Rusija buvo išeikvojusi pusę savo 2015 metų karinio biudžeto ir toliau patiria didžiulius ekonominius sunkumus, susijusius su mažomis naftos kainomis, kapitalo pasitraukimu bei sankcijomis. O problemos Kryme ir Rytų Ukrainoje krizę tik didina.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"