TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tamsi Maskvos paslaptis

2008 05 24 0:00
JAV Džersio mieste Katynės tragediją primena paminklas žuvusiems lenkų kariams.
LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos kariškiai atsisakė perduoti teismui archyvinius dokumentus, susijusius su Katynės žudynėmis. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad daugelis dokumentų pažymėti grifais "slaptai" arba "visiškai slaptai".

Visiškai slaptos žudynės.

Rusijos karinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad teismas negaus archyvinių dokumentų, susijusių su "Katynės byla", - Lenkijos karininkų ir kareivių žudynėmis Smolensko miškuose 1940 metais. Šių dokumentų reikalavo nužudytųjų karininkų artimieji, kurie Maskvos Chamovničevo teisme reikalavo atšaukti sprendimą dėl "Katynės bylos" nagrinėjimo nutraukimo. Prokuratūros atstovai teigė, kad dauguma iš 183 archyvinių dokumentų tomų yra įslaptinti.

Ieškovų advokatai mėgino atkreipti dėmesį, kad Rusijos teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, naudojasi įslaptinta medžiaga. Tačiau prokuratūra pareiškė, kad šiuo atveju tiriamas tik skundas dėl bylos nutraukimo, o tai reiškė, kad minėti dokumentai negali būti naudojami vykstant procesui.

Pirmieji dokumentai, liudijantys apie Katynės žudynes, į viešumą iškilo praėjusio dešimtmečio pradžioje. Tuo metu pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas perdavė dalį dokumentų Lenkijai. Šie dokumentai atskleidė ilgai slėptą tiesą: Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvusios SSRS teritorijoje buvo nužudyta apie 20 tūkst. Lenkijos kareivių ir karininkų. Pačioje Katynėje nužudyti maždaug 4 tūkst. lenkų kariškių.

Tragedijos istorija

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1940 metų kovą, bolševikų CK išleido įsakymą be teismo ir tardymo sušaudyti lenkų karininkus ir inteligentijos atstovus, patekusius į sovietų armijos nelaisvę rytų Lenkijos teritorijose. Vykdant šį įsakymą, NKVD budeliai Smolensko miškuose ir kitose Rusijos vietovėse nužudė apie 20 tūkst. lenkų. Masinę kapavietę Katynėje per karą aptiko vokiečių kareiviai. Tačiau pokario metais tragedijos faktai buvo iškraipyti ir panaudoti sovietinei propagandai. Iki pat devintojo dešimtmečio pabaigos komunistinė propaganda tvirtino, kad Katynės žudynes surengė vokiečiai. Istorinė tiesa buvo atskleista tik praėjus 52 metams nuo tragiškų įvykių.

Katynės įvykiai byloja ne tik apie NKVD žiaurumus. 1939 metais Vokietijos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją, šios šalies kariuomenė itin narčiai gynėsi ir net sugebėjo surengti keletą rezultatyvių kontrpuolimų. Būtent rytinėse vaivadijose Lenkijos pajėgos turėjo persigrupuoti ir pasirengti tolesnei kovai su nacistais. Tačiau to padaryti jiems nepavyko, nes iš rytų Lenkiją užpuolė SSRS.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"