TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tamsioji dviratininkų rojaus dalis

2014 10 18 6:00
Per dieną visi Kopenhagos dviratininkai kartu sudėjus numina apie 1,2 mln. kilometrų. copenhagencyclechic.com nuotrauka

Vienas patogiausių pasaulyje miestų dviratininkams - Kopenhaga. Danijos sostinė šiemet atidarė naują, vien dviračiams skirtą dviejų eismo juostų tiltą. Miestas tapo dar panašesnis į dviratininkų rojų. Vis dėlto kai kurie įžvelgia ir tamsiąją šio rojaus dalį.

1890 metais Kopenhagoje buvo 2500 dviračių, šiandien jų mieste - per 600 tūkstančių, net daugiau negu žmonių. Ir taip yra ne be priežasties. Danams dviratis - tai kur kas daugiau, nei būdas nusigauti iš vieno taško į kitą. Ši transporto priemonė yra jų skandinaviškos kultūros dalis. Miesto gyventojams keliauti dviračiais kur kas pigiau, ekologiškiau ir dažniausiai greičiau. Sostinėje jų yra penkiskart daugiau negu automobilių. Skelbiama, kad per dieną visi miesto dviratininkai kartu sudėjus numina apie 1,2 mln. kilometrų.

Pirmasis dviračių takas Kopenhagoje nutiestas 1892 metais. Šiuo metu mieste driekiasi 400 km dviratininkams skirtų takų. Pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame gyvena panašiai tiek pat gyventojų, iki 2020 metų dviračių takų ilgis turėtų pasiekti 233 kilometrus. Tai kone perpus mažiau nei dabar yra Danijos sostinėje.

Kopenhagoje dviratininkai turi įvairių privilegijų. Tarkime, viešajame transporte įrengtos specialios vietos, skirtos dviračiams prirakinti ir saugoti. Tačiau miesto valdžia už tokį patogumą reikalauja ir dviratininkų atsakomybės. Jie privalo paisyti dviračiams skirto raudono šviesoforo signalo, negali riedėti šaligatviu ar pėsčiųjų taku, turi važiuoti įjungę šviesos signalą.

Stato, kur papuola

Naudojimasis dviračiais Kopenhagoje akivaizdžiai turi daug pranašumų. Pavyzdžiui, ir oras mieste yra švaresnis, ir žmonių fizinė forma geresnė. Maždaug pusė šalies gyventojų į darbus ir mokymosi įstaigas keliauja mindami pedalus. Tačiau retai pagalvojama apie tai, kas atsitinka, kai dviratininkai nulipa nuo savo transporto priemonių.

Dviračiai dažnai statomi tiesiog ant šaligatvio, užima pėstiesiems skirtą erdvę, blokuoja įėjimą į parduotuves ir restoranus. Daugelį sostinės gyventojų, kurie nesinaudoja šia minamąja važiuokle, tai erzina. Neretai pėstiesiems reikia eiti gatve, nes šaligatviai būna užgriozdinti dviračiais. O kadangi jų kasmet gausėja, ši problema tampa vis opesnė. Deja, už miesto erdvių planavimą atsakingi pareigūnai nėra tinkamai pasirengę spręsti to klausimo.

Pernai Kopenhagoje buvo pavogta beveik 18 tūkst. dviračių. Ir nors vagystės rizika yra didelė, savininkai retai prirakina savo turtą. Jie tiesiog sustumia šias transporto priemones vieną prie kitos.

Tiesa, ne vieną vagį nuo nusikaltimo ir sulaiko tai, kad dviračiai dažniausiai būna sustatyti arti vienas kito. Nugvelbti nusižiūrėtąjį tokioje gausybėje - daug kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas.

Dviratininkus taip pat šiek tiek ramina jų transporto priemonių žymėjimas specialiu kodu. Bet kuris asmuo, išmaniuoju telefonu nuskaitęs kodą, gali pranešti savininkui apie jo dviračio buvimo vietą.

Įkvepia Nyderlandai

Kaip rodo neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 95 proc. Kopenhagos gyventojų yra patenkinti sostinėje dviratininkams sukurtomis sąlygomis. Tačiau šiandien tik 29 proc. miestiečių tenkina dviračių statymo galimybės. 1996 metais tokių buvo 40 procentų.

Pasak vienos Kopenhagos dizaino kompanijos atstovo Mikaelo Colville-Anderseno, dviračių vietos miestuose, kurių gyventojai mėgsta minti pedalus, yra vienas didžiausių iššūkių. Jo manymu, sostinė susiduria su šia problema dėl to, kad sparčiai auga. Teigiama, jog kasmet į Kopenhagą atvyksta apie 12 tūkst. žmonių, tačiau per pastaruosius aštuonerius metus sukurta tik 7 tūkst. naujų vietų, skirtų dviračiams statyti.

Nyderlanduose dviračiai taip pat labai populiarūs, todėl įkvėpimo, kaip tobulinti jų parkavimo sistemą, galima semtis iš šios šalies. Pavyzdžiui, Groningeno centrinėje traukinių stotyje esančioje aikštelėje telpa apie 10 tūkst. dviračių. Čia juos visą parą saugo apsaugininkas. Utrechto centrinėje stotyje žmonės gali statyti savo dviračius keliais aukštais ir taip sutaupyti vietos.

Kaip teigia Danijos dviračių federacijos atstovas Klausas Bondamas, ketinama pasinaudoti viena olandų idėja: šalinti dviračius, pastatytus ir taip perpildytose vietose. Palikus šia transporto priemonę netinkamoje vietoje, ji gali būti perkeliama kitur. Taip pat svarstoma dviračiams pritaikyti kai kurias automobilių stovėjimo aikšteles.

Prieš kelerius metus tam tikrose Kopenhagos vietose pradėjo dirbti vadinamieji dviračių liokajai. Šie žmonės pakelia nuvirtusius dviračius, pasirūpina, kad padangose nestigtų oro, sutepa grandines tepalu ir net padėkoja tiems, kurie tinkamai pastato savo transporto priemonę.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"