TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tandemas nebuvo tvirtas

2016 05 11 6:00
Darbininkai sveikina populiarųjį Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, apsilankiusį trečiojo Stambulo oro uosto statybvietėje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Atsikratęs švelnesnio ministro pirmininko ir įgijęs savo partijai daugiau vietų parlamente, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas grįš prie svarbiausio tikslo – Konstitucijoje įtvirtinti didesnę savo valdžią.

Dar visai neseniai Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu ir galingasis šalies prezidentas R. T. Erdoganas buvo lyginami su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir jo nenuspėjamu bosu prezidentu Vladimiru Putinu. A. Davutoglu buvo laikomas sukalbamu valdingojo prezidento kareiviu, o vis labiau įsigalintis šalies vadovo asmenybės kultas jiems abiem garantavo politinę sėkmę.

Tačiau ši analogija niekada nebuvo tiksli. Nors Turkija vis dažniau verčia klausti, kiek demokratijos ten dar liko, jos demokratinė sistema tvirtesnė nei Rusijos. A. Davutoglu pasitraukimas iš vyriausybės vadovo posto praėjusią savaitę išryškino skirtumus tarp abiejų politikų, bet pabrėžė ir R. T. Erdogano panašumą į V. Putiną, siekiant daugiau valdžios.

Parlamentinėje demokratinėje Turkijoje R. T. Erdoganas turi labiau reprezentacinį prezidento postą, o A. Davutoglu, ilgai dirbęs užsienio reikalų ministru R. T. Erdogano vyriausybėje, premjeru tapo 2014 metais, kai R. T. Erdoganas nusprendė balotiruotis į prezidentus. Tuomet buvo manoma, kad jis bus švelnesnė atsvara griežtam, į autoritarizmą linkstančiam prezidentui.

R. T. Erdoganas ir jo kariauna neslėpė savo troškimo perrašyti šalies Konstituciją, kurią praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį sukūrė kariškių valdžia. Jam reikia praplėsti prezidento galias. 2014 metais R. T. Erdoganas pasistatė naujus prezidento rūmus Ankaroje, turinčius 1000 kambarių ir nenusileidžiančius osmanų sultonų didybei. „Platus mąstymas – ne nykštukų reikalas, – tuomet pareiškė R. T. Erdoganas, – nors nenoriu įžeisti nykštukų – aš juos irgi myliu.“

Pasiųstas į panteoną

Nepaisydami Teisingumo ir plėtros partijos, žinomos pagal turkišką sutrumpinimą AKP, vidinės įtampos ir politinių priešininkų protestų, A. Davutoglu ir kiti partijos pareigūnai viešai palaikė prezidento darbotvarkę. Tačiau parlamento rinkimai pernai birželį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį atėmė iš AKP parlamentinę daugumą. Turkijos partijos ilgai negalėjo sudaryti sėkmingos koalicinės vyriausybės, bet, R. T. Erdogano oponentų teigimu, kaip tik to prezidentas ir norėjo.

Prezidentui ne itin patiko Ahmeto Davutoglu (centre) užsienio ryšiai ir susitarimas su Europa dėl pabėgėlių.

A. Davutoglu ketinimai sudaryti koalicinę vyriausybę po 2015 metų rinkimų buvo išties rimti, be to, jis pasisakė prieš teisiamų žurnalistų ir akademikų įkalinimą ir, kitaip nei R. T. Erdoganas, mėgino ieškoti konsenso su protestuojančiais gamtosaugininkais, užuot demonizavęs juos kaip politinius provokatorius. Už visa tai R. T. Erdogano šalininkai išvadino jį išdaviku.

A. Davutoglu buvo pagrindinis Turkijos derybininkas ieškant susitarimo su Europos Sąjunga (ES) dėl pabėgėlių krizės. Jis derėjosi neturėdamas R. T. Erdogano, piktai puolusio europiečius, tvirto palaiminimo. Prezidentui nepatiko A. Davutoglu ryšiai užsienyje, o ypač – susitarimas dėl pabėgėlių. Jis netgi pareiškė šio susitarimo nesilaikysiąs ir pasiūlė europiečiams eiti savo keliu, o Turkija eis savo. Tandemas galutinai subyrėjo, kai praėjusią savaitę R. T. Erdogano šalininkai atėmė iš A. Davutoglu teisę skirti provincijų lygio partijos pareigūnus.

A. Davutoglu nėra pirmas iškilus AKP pareigūnas, kurį R. T. Erdoganas nustumia į šoną. Ir ankstesnis Turkijos prezidentas Abdullah Gulas, ir kai kurie kiti aukšti pareigūnai irgi buvo minimi kaip potencialūs maištininkai prieš R. T. Erdoganą. Tačiau prezidentas toks populiarus ir įtakingas, jog vargu ar galima tikėtis kokios nors pasipriešinimo bangos jo nacionalistinėje, islamiškas šaknis turinčioje centro dešinės partijoje.

A. Davutoglu toliau dirba parlamente kaip AKP lyderis, bet politologai sako, kad jo, kaip įtakingo politiko, karjera baigta. Vienas apžvalgininkas parašė, kad nuo šiol A. Davutoglu įžengė į politinių lavonų panteoną, bet liūdniausia tai, jog mažai kas dėl jo rauda.

Reikia daugiau mandatų

O tuo metu R. T. Erdoganas toliau vykdo Turkijos demokratinių tradicijų ir institucijų puolimą. Neseniai AKP priėmė įstatymą, kuriuo parlamentarai netenka imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, o tai, pasak apžvalgininkų, leis persekioti prokurdiškos Liaudies demokratų partijos (HDP) deputatus už bendradarbiavimą su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir JAV laiko teroristine organizacija. Smurtui tarp Turkijos saugumo pajėgų ir PKK pastaruoju metu atsinaujinus, HDP deputatų pašalinimas, pasak apžvalgininkų, bus dar vienas smūgis šlyjančiai Turkijos demokratijai. Tai žada dar didesnį politinį nestabilumą ir gilesnį plyšį tarp turkų ir kurdų.

Ministras pirmininkas pasitraukė tokiu metu, kai padėtis Turkijoje ypač įtempta. Šaliai tenka susidurti su konfliktais daugelyje frontų, įskaitant suaktyvėjusią kurdų kovą prieš valstybę ir chaosą šalia esančioje Sirijoje, iš kurios į Turkiją plūsta milijonai pabėgėlių. Tuo metu R. T. Erdoganas, nuolat įžvelgiantis priešų sąmokslus tiek namuose, tiek užsienyje, netampa šalį vienijančia jėga. Kol kas neaišku, ką jis pasirinks į A. Davutoglu vietą, bet apžvalgininkai neabejoja, kad prezidentas ieškos paklusnesnio ir ištikimesnio asmens. Jie sako, kad gegužės 22 dieną susirinksianti AKP paskirs naują R. T. Erdogano parinktą partijos vadovą, kuris pakeis A. Davutoglu, o tada prezidentas paskirs naująjį partijos vadovą ministru pirmininku.

Tik kažin ar prezidentas tuo pasitenkins. Savo de facto galias jis nori įrašyti į Konstituciją, bet šiam tikslui pasiekti AKP nepakanka vietų parlamente. Todėl, sulaukęs tinkamos akimirkos, R. T. Erdoganas gali sušaukti naujus rinkimus. Arba surengti rinkimus į laisvas vietas, kurios atsiras už ryšius su teroristais įkalinus porą dešimčių HDP deputatų.

Tą pačią akimirką, kai tik AKP gaus pakankamai vietų, Konstitucija bus perrašyta, ir Turkija pavirs prezidentine sistema.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"