TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tankus šnipų tinklas prieš NATO

2009 09 02 0:00
Glienicke tiltas prie Berlyno, ant kurio šaltojo karo metais būdavo pasikeičiama šnipais.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rusų šnipų tinklas ypač aktyvus NATO šalyse. Maskva tebesiekia išlaikyti savo įtaką kadaise jai priklausiusiose valstybėse, taip pat ir per pramonės grupes.

Prieš porą savaičių du Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai buvo apkaltinti šnipinėjimu ir išmesti iš šalies. Jau kitą dieną du Maskvoje dirbę čekų diplomatai taip pat buvo išvaryti namo. Šis epizodas rodo, kad įtampa tarp Rusijos ir kadaise jai priklausiusių šalių, kurios dabar yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės, neslūgsta.

Vyksta dvikova

Čekijos sprendimas išprašyti du įtariamus Rusijos žvalgybos agentus tikrai nebuvo iš piršto išlaužtas. Greičiau tai buvo slaptos dvikovos, kuri jau 11 mėnesių vyko tarp NATO ir Rusijos, kulminacija. Tikslas buvo suardyti tankų tarptautinį rusų agentų, renkančių "jautrią" informaciją apie NATO nares, tinklą.

NATO pradėjo savo gynybinę operaciją pernai rugsėjį, kai suėmė Hermaną Simmą, aukšto rango pareigūną Estijos vidaus reikalų ministerijoje. Šis demaskavimas netiesiogiai padėjo čekų žvalgybai atskleisti du rusų šnipus Prahoje.

Tą 2008-ųjų rugsėjo rytą 61 metų H.Simmas išėjo iš savo prabangių namų netoli Estijos sostinės ir įsėdo į limuziną. Vairuotojo vairuojama mašina pajudėjo link Estijos vidaus reikalų ministerijos, kurioje H.Simmas buvo atsakingas už pasikeitimą itin slapta informacija - tarp NATO būstinės ir Estijos. Tačiau tąryt savo darbo vietos H.Simmas taip ir nepasiekė. Vos jam išlipus iš automobilio specialusis Estijos policijos dalinys suėmė jį tiesiog Talino centre: H.Simmas įtartas šnipinėjimu Maskvai.

Mainais į prisipažinimą

Palaipsniui buvo nustatyta, kad H.Simmas nuolat susitikinėjo su aukšto rango SVR (Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba) karininkais ir už didelius pinigus perdavinėjo jiems informaciją apie NATO, taip pat apie JAV planus dislokuoti priešraketinės gynybos elementus Čekijoje bei Lenkijoje ir apie būsimą NATO gynybos strategiją Baltijos šalims, jei Rusija jas užpultų. Šitaip į rusų rankas pakliuvo ne mažiau kaip 3 tūkst. dokumentų ir informacijos šaltinių.

H.Simmui grėsė griežta bausmė, ilgi kalėjimo metai, todėl jis buvo labiau linkęs tartis - mainais į visišką prisipažinimą.

Jis ne tik papasakojo apie savo slaptą veiklą, bet suteikė Estijos tyrėjams neįkainojamos informacijos apie platų rusų agentų tinklą, veikiantį įvairiose NATO šalyse. Tuomet NATO ėmėsi veiksmų, ir iš kelių šalių buvo išprašyti dar keli rusų agentai.

Naujausia sensacija - rugpjūčio 17 dieną Rusijos ambasadoje buvo demaskuoti du karo atašė. Čekų žvalgybos atskleista šių dviejų šnipų veikla, matyt, buvo tokia pavojinga, kad sprendimas išmesti juos iš šalies buvo priimtas per kelias minutes, nors ir buvo neviešinamas kelias dienas.

Įtaka per verslą

"Nustatyta, kad rusų agentai tampa vis aktyvesni daugumoje NATO šalių. Kai mes gauname prašymą suteikti diplomatinę vizą asmeniui iš Rusijos, jo vardas įvedamas į mūsų duomenų sistemą, o paskui į NATO, kad būtų patikrinta, ar jis jau buvo įsitraukęs į kokią nors įtartiną veiklą, - pasakojo vienas čekų diplomatas. - Duomenų sistema atpažįsta maždaug kas antrą vardą."

Du rusų karo atašė buvo sukūrę nepaprastai galingą informatorių žiedą, o jų išmetimas iš šalies, be abejo, šio žiedo nesulaužė.

Rusija labai domisi Čekijos Respublika, nes ši yra ES ir NATO narė, be to, dalis amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos, skirtos atremti Irano raketų atakas, gali būti pastatyta Čekijoje. Rusai šį projektą vadina priešišku Maskvai. Ne todėl, kad jaustų grėsmę ar bijotų Čekijos, o todėl, kad visuomet ją laikė savo įtakos sfera. Rusija nenori susitaikyti su tuo, kad Čekijos Respublika priklauso Vakarų pasauliui ir labai stengiasi įsidiegti demokratijos standartus, o jie, savo ruožtu, gali tik susilpninti Rusijos įtaką.

Kelerius metus Čekijos kontržvalgybos tarnyba (BIS) nuolat perspėdavo apie pavojų, kurį kelia didėjanti Rusijos "įtaka". Jos naujausiame pranešime sakoma: "Ekonomikos sektorius arba pramonės grupės, paveiktos Rusijos slaptųjų tarnybų, gali būti panaudotos kaip priemonė daryti politinį spaudimą." Neseniai aukšto rango BIS pareigūnas sakė leidiniui "Respekt": "Per pastaruosius kelerius metus mes sužinojome, jog kai kurie čekų verslininkai, gaunantys įtartinas pinigų sumas iš Rusijos, kelis kartus mėgino perimti telekomo kompanijų, informacinių sistemų ir transporto infrastruktūros - geležinkelių, oro uostų ir oro linijų - kontrolę."

Tuo tarpu Lenkija būgštauja, kad Rusijos slaptoji tarnyba siekia įsiskverbti į šios šalies ginklų pramonę. Tyrimą atliekančio Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Aleksanderas Szczyglo sako, kad tai daroma per galingą čekų ir slovakų kompaniją "Penta Investments", už kurios galimai stovi Kremlius. "Penta" finansavimo šaltiniai neskaidrūs, šioje Kipre įsikūrusioje investicijų grupėje patarėju dirba buvęs Čekoslovakijos slaptosios tarnybos vadovas.

Kol kas neaišku, ar A.Szczyglo įspėjimas pagrįstas, o "Penta" į kaltinimus atsakė atviru laišku, kuris buvo išspausdintas visuose pagrindiniuose Lenkijos laikraščiuose. Kompanija teigia neturinti jokių ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis ir niekada nebuvo "Rusijai priklausanti" ar "Rusijos finansuojama" kompanija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"