TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tannebergas, Griunvaldas ar... Žalgiris?

2008 06 10 0:00
Net Žalgirio mūšį, kurį drobėje įamžino J.Mateika, kiekviena valstybė vertina savaip.
LŽ archyvo nuotrauka

Vokiečiai sako, kad didysis mūšis įvyko Tanenbergo miestelyje Rytų Lenkijoje, kurį patys lenkai vadina Griunvaldu. Lietuviai tą vietą vadina dar kitaip - Žalgiriu - ir didžiuojasi, kad 1410 metų liepos 15 dieną ten kartu su lenkais sutriuškino vokiečių riterius.

Ištisus 600 šimtus metų lenkai, lietuviai ir vokiečiai visiškai skirtingai interpretuoja šį įvykį. Vokiečiai kažkodėl mano, kad kryžiuočių ordiną nugalėjo tik lenkai. "Rytiniai Vokietijos kaimynai šį istorinį įvykį naudoja politiniams tikslams ir teikia jam kone mistinę reikšmę", - rašo Vokietijos laikraštis "Berliner Zeitung", pridurdamas, kad lenkų nacionaliniai jausmai kartais perauga į gūdų nacionalizmą, tačiau pripažįsta, kad vokiečiai beveik nieko nežino apie Rytų Europos istoriją. Yra ir daugiau istorinių faktų, kurie vertinami visiškai priešingai. Vienas aktualiausių - žmonių išvarymas iš savo namų po II pasaulinio karo.

Kad šalia gyvenančios tautos geriau suprastų viena kitą, pirmą kartą Lenkijos ir Vokietijos santykių istoriją nuspręsta pateikti bendrame vadovėlyje. Po nesenos abiejų valstybių santykių krizės tai laikoma dar vienu politiniu žingsniu draugystės link. "Šiuo atveju kalbama apie tai, kaip išeiti iš aklavietės, į kurią pateko vokiečių-lenkų istorinė diskusija. Tačiau bandymas rasti kažkokį skirtingų požiūrių vidurį iš karto pasmerktas nesėkmei", - sako Lenkijos istorikas Robertas Traba, vienas iš šio projekto vadovų. Tačiau abi pusės sutarė, kad priešingas vertinimas neturi būti nutylimas, bent jau dėl to, kad "Europos istorija susideda skirtingų atsiminimų".

Mintis sukurti bendrą abiems šalims istorijos vadovėlį gimė Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio galvoje. Sausio mėnesį susitikęs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, jis išsakė ją ir savo kolegai. Buvo sudaryta vokiečių-lenkų vadovėlio rengimo komisija, kuri iš karto pareiškė, kad "tai pats svarbiausias uždavinys iš visų jai kada nors keltų." Taip mano ir Michaelis Muelleris, atsakingas už šį projektą iš Vokietijos pusės. Dabar jau imamasi konkretaus darbo.

Tokia komisija nėra naujas dalykas. Ji egzistuoja 36 metus, tačiau iki šiol apsiribodavo tik rekomendacijų ir metodinių nurodymu parengimu vadovėlių autoriams bei mokytojams, taip pat rūpindavosi, kad surinkta medžiaga būtų paskelbta. Užtat dabar užsimota per tris metus parengti ir išleisti pirmąjį vadovėlio tomą, kuris apims šių kaimyninių valstybių 800 metų bendros istorijos, pradedant Viduramžiais ir baigiant XVIII amžiumi. R.Traba teigia, kad nebijoma ir dabartinės istorijos, tačiau paaiškėjo, kad šiam periodui nušviesti keliami ypatingi reikalavimai.

Projekto vadovas M.Muelleris pripažįsta, kad iki šiol vokiečių vadovėliuose Rytų Europos istorijai buvo skiriama labai mažai vietos. Neseniai atliktas Tarptautinio vadovėlių Georgo Eckerto instituto tyrimas parodė, kad Vokietijos moksleiviai visiškai nieko nežino apie Lenkijos istoriją, nors ji visada buvo kaimyninė valstybė. "Tikimės, kad tam labai pasitarnaus mūsų vadovėlis. Esame nusiteikę labai optimistiškai", - sakė Muelleris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"