TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tarp islamo ir pasaulietiškumo

2007 07 23 0:00
Valdančiąją populiaraus premjero partiją opozicija kaltina vykdant slaptą islamistinę politiką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Turkijoje vyko visuotiniai rinkimai, kurie turi lemti šios musulmoniškos šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, apsisprendimą: ar Turkija liks sekuliari, ar taps islamistinė valstybė.

Sekmadienį Turkijoje prasidėjo išankstiniai parlamento rinkimai, kurių tikslas - įveikti krizę, kilusią įsiplieskus valdančiosios islamiškas šaknis turinčios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) bei pasaulietinių valstybės sluoksnių ginčui dėl religijos ir pasaulietiškumo vaidmens.

Nepaisant kaltinimų, jog valdančioji ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano AKP nori panaikinti religijos atskyrimą nuo valstybės, apklausos rodo, jog AKP gali gauti tiek balsų, kad ateinančius penkerius metus valdys viena, tačiau viską lems jos gautos daugumos dydis.

Rinkimų apylinkės 32 rytinėse provincijose atvėrė duris 7 val., vakarinėje dalyje - 8 val. rytą. Iš viso Turkijoje yra 81 provincija. Balsavimas baigėsi 17 val. Rinkimų teisę Turkijoje turi apie 43 mln. iš 74 mln. gyventojų. Rinkėjai turėjo išrinkti 550 vienų rūmų parlamento narių. Dėl mandatų varžėsi 14 partijų atstovai ir apie 700 nepriklausomų kandidatų.

Populiariausias Turkijos politikas R.T.Erdoganas buvo priverstas surengti pirmalaikius rinkimus ir atkėlė juos iš lapkričio mėnesio, nes pasaulietiniai sluoksniai, įskaitant armiją, pasipriešino islamui prijaučiančio užsienio reikalų ministro Abdullah Gulo išrinkimui naujuoju Turkijos prezidentu. Šis mėginimas išprovokavo griežtą armijos, nuo 1960 metų nuvertusios jau 4 vyriausybes, perspėjimą, jog reikalui esant ji įsikiš apginti pasaulietinės santvarkos.

Milijonai pasaulietiškai nusiteikusių turkų išėjo į masines demonstracijas, o pasaulietiška opozicija užblokavo prezidento rinkimus parlamente baimindamasi, kad AKP remiamas prezidentas išplės religijos vaidmenį į visas šalies gyvenimo sritis.

AKP, kilusi iš dabar nebeveikiančios Islamo partijos, atmeta kaltinimus, jog neketina puoselėti pasaulietinės santvarkos, ir tikina, kad išsižadėjo radikalizmo kartu užimdama centro dešiniąją poziciją. Kritikai vis tiek kaltina AKP vykdant slaptą islamistinę programą ir siekiant įkurti iranietiško stiliaus režimą. Opozicija taip pat nepatenkinta, kad vyriausybės politika kurdų separatistų atžvilgiu neryžtinga ir dėl to šalies pietryčiuose vis labiau plečiasi smurtas.

53 metų R.T.Erdogano atsakas į opozicijos kritiką paremtas įspūdingais jo vadovaujamos vyriausybės laimėjimais ekonomikos srityje, įvykusiais per beveik penkerius valdymo metus. Per tą laiką Turkijos ekonomika atsigavo iš gilios finansinės krizės, ekonomikos augimas siekė apie 7 proc. per metus, smarkiai sumažėjo infliacija, plūstelėjo užsienio investicijos. Ši vyriausybė pradėjo ir derybas su Europos Sąjunga.

Svarbiausia AKP konkurentė per šiuos rinkimus - griežtai pasaulietinė centro kairioji Respublikonų liaudies partija (CHP). Be to, po penkerių metų į parlamentą gali grįžti ir kraštutinė dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija. Tikimasi, kad į parlamentą pateks ir keli nepriklausomi kandidatai, daugiausia kurdiškos Demokratinės visuomenės partijos nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"