TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tarp Maskvos ir Ukrainos - žodžių, tankų ir dujų karas

2014 06 17 6:00
Rusija įvykdė savo grasinimus ir prisuko dujų čiaupą Ukrainai - pumpuoja į kaimynę šalį tik tiek, kad pakaktų vartotojams Europoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar baigėsi terminas, iki kurio Ukraina turėjo sumokėti milžiniškas savo skolas už rusiškas dujas, todėl "Gazprom" paskelbė, kad nuo šiol Ukraina turi mokėti už dujas į priekį, antraip tiekimas bus nutrauktas. Tai gali atsiliepti ir Europai - jei ne dabar, tai žiemą.

Kijevo ir Maskvos derybos vyko iki paskutinės minutės, bet ginčo išspręsti nepavyko. Dujų tiekimas - dar vienas rimtas rūpestis naujai provakarietiškai Ukrainos vyriausybei, neįstengiančiai numalšinti jau du mėnesius vykstančio prorusiškų separatistų sukilimo, kuris kelia grėsmę valstybės išlikimui.

„Nepasiekėme jokio susitarimo, o tikimybė, kad vėl susitiksime, menka – mes jau lėktuve, grįžtame į Maskvą, - sakė oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas apie derybas, užtrukusias iki nakties. - Jei negausime jokio išankstinio mokėjimo iki 10 val. (Maskvos laiku), tuomet, aišku, mes nebetieksime dujų."

Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas sakė, kad Kijevas dabar mėgins užsitikrinti didesnį dujų tiekimą iš kaimynių Europos Sąjungos (ES) šalių, kad galėtų kompensuoti rusiškų dujų netektį. Tačiau Europos Komisija pareiškė esanti įsitikinusi, kad sprendinys tebėra įmanomas, nors Rusija atmetė laikinąjį susitarimą, kurį Kijeve buvo pasiūlęs ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris.

Komisaro siūlymas Rusijai netiko

Jau trečiasis nuo 2006 metų dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos įsiplieskė, kai Maskva beveik dvigubai padidino tarifus po žiemą kaimyninėje šalyje vykusio kruvino sukilimo, susilpninusio istorinę Kremliaus įtaką Kijevui. Tiekimas iš Rusijos sudaro pusę Ukrainos gaunamų dujų. Per šią šalį tranzitu tiekiama 15 proc. Europoje suvartojamų dujų, o ši padėtis paskatino ES energetikos komisarą G. Oettingerį iš paskutiniųjų tartis dėl ilgalaikio sprendinio. Kijevas buvo pasirengęs apmokėti Maskvos pateiktą 1,95 mlrd. JAV dolerių (4,97 mlrd. litų) sąskaitą už anksčiau gautas dujas, jei Rusija sutiks sumažinti kainą nuo 485,5 dolerio (1,24 tūkst. litų) iki 326 dolerių (831 lito) už tūkstantį kubinių metrų dujų. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo galutinis pasiūlymas – 385 doleriai (981 litas) už tūkstantį kubinių metrų.

Europos Komisija nurodė, kad G.Oettingeris šalims buvo pasiūlęs planą, pagal kurį Ukraina turėjo pirmadienį pervesti Rusijai 1 mlrd. JAV dolerių (2,55 mlrd. litų), o likusią skolos Rusijai dalį padengti per šešis papildomus mokėjimus iki šių metų pabaigos. Komisaras taip pat siūlė sutikti Ukrainai su kintama dujų kaina – nuo 385 JAV dolerių (981 lito) už tūkstantį kubinių metrų žiemą iki 300 dolerių (765 lito) „arba keliais doleriais daugiau“ vasarą. Komisaro pranešime sakoma, kad „Ukraina buvo pasiruošusi su tuo sutikti, tačiau kol kas tam nebuvo pasiruošę partneriai Rusijoje. Rusija reikalavo nedelsiant sumokėti 1,9 mlrd. dolerių (4,84 mlrd. litų), taip pat (nustatyti) bendrą 385 dolerių kainą".

"Gazprom" teikia ieškinį

Rusija vakar perspėjo Europą dėl galimų dujų tiekimo sutrikimų, jei Ukraina savinsis Vakarų šalims tranzitu tiekiamus energetikos išteklius, taip pat nurodė sieksianti prisiteisti 4,5 mlrd. JAV dolerių (11,5 mlrd. litų) iš Kijevo per Stokholmo arbitražo teismą. „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą, siekdama prisiteisti iš Ukrainos energetikos bendrovės „Naftogaz“ 4,5 mlrd. dolerių“, – nurodoma Rusijos valstybinės dujų eksporto monopolininkės pranešime. Ten teigiama, kad Ukrainos įmonė pažeidė kontrakte numatytus įsipareigojimus atsisakiusi sumokėti savo skolas.

Savo ruožtu Ukraina pasižadėjo netrikdyti dujų tranzito 28 nares turinčiai ES.

Pastarųjų dienų įvykiai nepadeda Kijevui ir Maskvai megzti dialogo: prieš kelias dienas Ukrainos sieną kirto keli Rusijos tankai, o Kijeve buvo užpulta Rusijos diplomatinė atstovybė. Maža to, ten pasirodęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščica necenzūriniais žodžiais iškeikė prezidentą V. Putiną. Maskva tūžmingai reagavo ir į ministro keiksmus, ir į savo ambasados užpuolimą, kuriuo baigėsi protestas, surengtas dėl separatistų numušto Ukrainos karinio lėktuvo. Separatistai jį numušė besileidžiantį, žuvo 49 juo skridę žmonės. Tuo pačiu metu Ukraina apkaltino Maskvą, kad ši siunčia tankus separatistams į pagalbą. Tai patvirtina NATO nuotraukos, padarytos iš palydovų.

Reuters, BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"