TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tarp skolų ir augimo

2010 06 28 0:00
Aktyvistai išjuokė galingiausių pasaulio valstybių lyderius, kurie perėjo iš vieno viršūnių susitikimo į kitą, nepateikę veiksmingų sprendimų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Jungtinės Amerikos Valstijos perspėjo didžiąsias pasaulio ekonomikas dėl naujo nuosmukio rizikos.

JAV iždo sekretoriaus žodžiai buvo skirti Europai ir Japonijai. Timothy Geithneris pareiškė, kad Europos šalys ir Japonija, užuot mažinusios išlaidas, turėtų skatinti vidaus vartojimą. Tai pozicija, priešinga Europos lyderių, kurie teigia, kad biudžeto deficito mažinimas yra esminis dalykas grąžinant į Europą ilgalaikį augimą.

Savo ruožtu Brazilija įspėjo, kad drastiškas biudžetų karpymas gali labai pakenkti besivystančioms ekonomikoms. Ypač jei to imasi išsivysčiusios šalys. "Nes, užuot skatinusios augimą, jos kreipia visą dėmesį į fiskalinį sureguliavimą, tačiau būdamos eksportuotojos jos reformuosis mūsų sąskaita", - kalbėjo Brazilijos finansų ministras Guido Mantega.

Ta pati diskusija

Atidarant G20 susitikimą Toronte T.Geithneris pabrėžė, kad pasaulio ekonomika dar tik išeina iš krizės, o jos "randai tebėra su mumis". Todėl, JAV iždo sekretoriaus nuomone, svarbiausia susitikimo tema - ekonomikos augimas. Skubi pagalba, dėl kurios G20 lyderiai susitarė ankstesniuose susitikimuose per patį krizės įkarštį, neturėtų būti nutraukta pernelyg greitai - nedera pamiršti, kad pasaulio ekonomikos griūtis sustojo vos prieš metus, tad lyderiai turėtų išvengti šios klaidos. Europa ir Japonija turi kur kas daugiau nuveikti skatindamos vidaus vartojimą, kad kitoms valstybėms atsivertų eksporto į jas galimybė.

Šalims skirtingais būdais ir skirtingu greičiu kapstantis iš nuosmukio, ryškėja ir skirtingi požiūriai, ką reikėtų daryti. Išsigandusios dėl euro silpnėjimo, kurį išprovokavo Graikijos skolos krizė, Europos vyriausybės sutelkė visą dėmesį į išlaidų karpymą ir deficito mažinimą. Derindamos baigiamąjį G20 susitikimo komunikatą turtingos ir besivystančios šalys ieško kompromiso. Matyt, bus paskelbta, kad biudžetų deficitai turės būti per pusę sumažinti per trejus metus ir sugriežtintas bankų reguliavimas.

Analitikai sako, kad diskusija Toronte, kaip teisingai paskatinti pasaulio atsigavimą, yra visiškai tokia pati, kokia pernai balandį vyko ir per viršūnių susitikimą Londone.

JAV prezidentas Barackas Obama, Kinijos vadovas Hu Jintao ir visi kiti G20 lyderiai susitiko jau ketvirtą kartą nuo 2007 metų, kai JAV prasidėjusi ir per pasaulį nusiritusi finansų krizė sukėlė naujos Didžiosios depresijos baimę. Kovai su recesija buvo mesta trilijonai dolerių. Nuo to laiko G20 tapo pagrindiniu forumu koordinuojant pasaulinį atsaką į krizę.

Skurdas nebus įveiktas

G20 lyderiai tarėsi iškart po Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimo, vykusio ežerų kurorte netoli Toronto. Labiausiai išvystytos pramonės šalims teko pripažinti, kad pasaulinė finansų krizė pakirto pastangas sumažinti skurdą pasaulyje iki 2015 metų, kaip to siekia Jungtinės Tautos. Vis dėlto JAV, Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Kanados ir Rusijos vadovai sutarė skirti 5 mlrd. dolerių per penkerius metus motinų ir vaikų medicinos priežiūrai besivystančiose šalyse.

Motinų ir kūdikių mirtingumas kelia vis didesnį susirūpinimą į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse ir Pietų Azijoje. Pirmąją G8 viršūnių susitikimo dieną jame dalyvavo Afrikos lyderiai iš Senegalo, Malavio, Pietų Afrikos Respublikos, Nigerijos ir Egipto, taip pat iš Haičio ir Jamaikos. Jie išvyko nepadarę jokių pareiškimų.

Siautėjo anarchistai

Jau tradicija tapo daugiatūkstantiniai protestai prieš G8 ir G20 susitikimus, kurie sutraukia anarchistus iš viso pasaulio. Taigi ir Toronte šeštadienį siautėjo kaukėti protestuotojai, padeginėjo policijos mašinas ir daužė parduotuvių vitrinas. Nuo riaušininkų nukentėjo bankai, kavinės ir mažos parduotuvėlės, buvo išplėšta viena parduotuvė, iš kurios jaunuoliai nešė drabužius, manekenų rankas ir kojas. "Niekada savo gatvėse nematėme tokio nevaldomo nusikalstamumo, vandalizmo ir naikinimo", - sakė Toronto policijos viršininkas Billas Blairas.

Abiejų viršūnių susitikimų saugumui garantuoti Kanada skyrė daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (2,7 mlrd. litų). Beje, Kanados visuomenei toks "neįsivaizduojamas išlaidumas tuo metu, kai šalis susidūrė su biudžeto deficito problema", pasirodė itin smerktinas. Hantsvilio, kur vyko G8 susitikimas, gyventojai negali suprasti, kam reikėjo už 2 mln. dolerių įrengti dirbtinį ežerą, kai Kanadoje ir taip yra šimtai tūkstančių ežerų. Daugiausia išlaidų teko saugumo užtikrinimui (930 mln. dolerių). Reikėjo užsakyti daugybę viešbučių kambarių tūkstančiams teisėtvarkos pareigūnų, kurie atvyko į Hantsvilį ir Torontą iš kitų miestų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"