TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tarpukario lyderis kursto aistras

2012 06 21 5:45

Ekonominiai sunkumai praverčia radikaliam nacionalizmui. Tokią išvadą daro Vakarų demokratai stebėdami, kaip Vengrijoje atgimsta Antrojo pasaulinio karo metų krašto lyderio Mikloso Horthy kultas. 

Maždaug tūkstantis vengrų atvyko į vieną Vengrijos kaimą, kur praėjusį savaitgalį buvo atidengtas paminklas M.Horthy. Csokako kaimelio meras Gyorgy Fureszas aiškina, kad atidengiant paminklą siekiama atgaivinti diskusijas apie buvusį lyderį.

"Visa nelaimė, kad tuo metu valstybė buvo plėšoma tarp dviejų bepročių diktatorių, taigi jis galėjo priimti tik blogus arba labai blogus sprendimus", - sakė jis. Antrojo pasaulinio karo atminimui kaimelio aikštė, kur iškilo paminklas, bus pervadinta Didžiosios Vengrijos aikšte. 

M.Horthy, turėdamas oficialų regento titulą, Vengriją valdė 1920-1944 metais. Po Trajano sutarties Vengrija neteko dviejų trečdalių savo teritorijos, o krašto gyventojų revanšistines nuotaikas dar labiau sustiprino 1919 metais patirta žiauri komunistinio režimo priespauda. Tad nieko keisto, kad ketvirtajame dešimtmetyje Vengrija suartėjo su nacių Vokietija ir ją palaikė Antrojo pasaulinio karo metais.

M.Horthy laikoma pačia kontroversiškiausia figūra Vengrijos istorijoje. Jo šalinininkai tvirtina, kad autokratas išvedė šalį iš skurdo, įtvirtino taiką ir paskatino ekonomikos augimą. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vengrai įkūrė darbo stovyklas, kuriose prievarta dirbo etninės mažumos, daugiausia žydai. Jie buvo verčiami tvarkyti kelius, statyti oro uostos ir valyti minų laukus.

Tiesa, M.Horthy gynėjai primena, kad jis nepakluso nacių reikalavimams deportuoti Vengrijos žydus (1943 metais savo dienoraštyje Josephas Goebbelsas rašė: "Žydų klausimą vengrai sprendžia pačiu blogiausiu būdu."). Didėjantis nepasitenkinimas vokiečiais ir nepaklusnumas nacių įsakams buvo viena priežasčių, kodėl 1944 metų pavasarį Vokietijos pajėgos okupavo Vengriją. Vos per 56 dienas į naikinimo stovyklas, daugiausia Aušvicą, buvo išgabenta per 450 tūkst. žydų. Kaip pasakojama, M.Horthy stojo ginti tik Budapešto žydų, kurių dauguma karą išgyveno.

Nors regento šalininkai tvirtina, kad M.Horthy mėgino gelbėti žydus, vieniems kritikams jo pastangos atrodo nepakankamos, kiti aiškina, kad visa tai - melas. Antisemitinių pažiūrų neslepiantis M.Horthy tarpukariu priėmė keletą diskriminacinių įstatymų (paskutinysis jų uždraudė lytinius santykius tarp žydų ir kitos tautybės asmenų).

Gyvi išlikę liudininkai pasakoja, kad be Vengrijos valdžios pagalbos naciai niekaip nebūtų galėję deportuoti tokio skaičiaus žmonių. Ypač žiauriai elgdavosi vietos pareigūnai, kurie gaudė žydus, vežė juos į getus, o tada - prievarta į traukinius. Po karo buvęs regentas niekada nebuvo teisimas dėl karo nusikaltimų.

Protestuodamas prieš nacistinės praeities reabilitavimą, holokaustą išgyvenęs Nobelio taikos premijos laureatas Elie Wieselis šią savaitę grąžino aukščiausią Vengrijos apdovanojimą - Ordino už nuopelnus Didįjį kryžių.

"Aiškėja, kad vengrų valdžia skatina tragiškų ir nusikalstamų Vengrijos praeities epizodų reabilitavimą. Karo metais Vengrijos vyriausybė prisidėjo prie šimtų tūkstančių savo piliečių žydų deportavimo ir žudymo. Niekaip nenoriu būti siejamas su tokia veikla", - pareiškė E.Wieselis.

Jį ypač papiktino Vengrijos parlamento pirmininko dalyvavimas ceremonijoje, kuri praėjusį mėnesį buvo surengta Rumunijos rašytojo Jozsefo Nyiro garbei. Šis kūrėjas rėmė M.Horthy, taip pat Ferencą Szalasi, kuris vadovavo žiauriam Sukryžiuotų strėlių partijos režimui nuo 1944 metų, kai buvo nušalintas M.Horthy. Nors Rumunijos valdžia neleido perlaidoti rašytojo kūno, tačiau jo garbei įvyko atminimo ceremonija. Joje dalyvavo parlamento vadovas Laszlo Koveris ir Vengrijos kraštutinių dešiniųjų partijos "Jobbik" lyderis Gaboras Vona.

Tuo metu Viktoro Orbano vyriausybė laikosi nuomonės, kad visos šios diskusijos apie M.Horthy yra istorinės, mokslinės, bet ne politinės. Valdžia kelis kartus yra pabrėžusi, kad gins visas krašto mažumas. Kai kažkas išniekino keletą žydų paminklų, o garsiam krašto rabinui nepažįstamas vyras gatvėje tiesiai šviesiai išrėžė: "Aš nekenčiu žydų", V.Orbanas iš karto pasmerkė nedorėlius ir atsiprašė rabino.

Gali būti, kad tokiu būdu "Fidesz" stengiasi išlaikyti paramą visuomenėje. Vengrija vis dar neišbrenda iš krizės, krašto gyventojai veržiasi diržus ir dėl visų nelaimių kaltina valdančiąją partiją, kurios populiarumas nenumaldomai mažėja. Vienam Austrijos dienraščiui V.Orbanas yra sakęs, kad reiktų atskirti istorines ir politines diskusijas. Jis pridūrė, kad tikrai draustų statyti paminklus Leninui, Stalinui ar Hitleriui, tačiau apskritai savivaldybės pačios sprendžia, kokius asmenis nori pagerbti.

AFP, Reuters, "The Economist", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"