TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tatrų tigras pasirengęs ekonomikos šuoliui

2016 03 18 6:00
Slovakijos Tatrai - vieni labiausiai lankomų kalnų visoje Europoje. amazonaws.com nuotrauka

Tigru pasaulio ekonomistai vadina sparčiai augančią ekonomiką. Galima minėti Azijos, Baltijos, Keltų tigrą, o nuo 2002-ųjų apžvalgininkai kalba ir apie Tatrų tigrą – Slovakiją. Įspūdingu ekonomikos šuoliu 2002–2007 metais ji išsivadavo iš Čekijos šešėlio, kiek smuktelėjo per ekonomikos krizę, tačiau dabar vėl sparčiai gerina savo ūkio rodiklius. Apie tai straipsnyje, kurį publikavo portalas geopolitika.lt, rašo apžvalgininkas Gytis Janišius.

1993 metų sausio 1 dieną Slovakija taikiai išsiskyrė su Čekija, su kuria bendroje valstybėje išbuvo 75-erius metus (su 6 metų pertrauka per Antrąjį pasaulinį karą). Iš bendros šalies Slovakija paveldėjo įspūdingą karo pramonę.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietai, pasinaudodami Čekoslovakijos patirtimi karinėje srityje, nutarė statyti ištisą pramonės kompleksą ir dėl visa ko parinko jam vietą arčiau Sovietų Sąjungos sienos, taigi Slovakijoje (dabar tai bendra siena su Ukraina). Net 28 didelės karinės gamyklos mažoje šalyje kūrė ir pardavinėjo tankus, šarvuotas mašinas, artilerijos pabūklus ir daug kitų gaminių. Šioje srityje dirbo per 140 tūkst. žmonių, o didžioji dalis ginklų buvo eksportuojama į kitas Varšuvos pakto šalis. Griuvus geležinei uždangai, tokių karo pramonės pajėgumų nebereikėjo, prasidėjo privatizacija ir sumažėjo darbo vietų. Nedarbas šoktelėjo iki 15 procentų.

Automobilių gamintojai netruko pastebėti Slovakijos potencialą: geras susisiekimas su Vakarų Europa, daug kvalifikuotų inžinierių, mokančių surinkti ir taisyti autotechniką, išplėtota švietimo sistema ir gerokai mažesni atlyginimai nei automobilių mekoje – Vokietijoje. Į Slovakiją atsikraustė „Peugeot SA“, paskui ją KIA, gamybą plėtojo „Volkswagen“, ir 2007 metais šalis tapo pirmoji pasaulyje pagal pagamintų automobilių skaičių vienam gyventojui. Šią sėkmę lydėjo daug naujų darbo vietų, išaugę surenkami mokesčiai ir neįtikėtinas 14 proc. ekonomikos šuolis 2007-ųjų pabaigoje.

Austrijos sostinė – Bratislava?

Kita didelė Slovakijos sėkmė, be automobilininkų investicijų, yra jos sostinės Bratislavos geografinė padėtis. Vos 58 minutės traukiniu nuo buvusio imperijos centro Vienos, 2 valandos kelio nuo Budapešto ir Čekijos pramonės centro Brno, vos 4 valandos – nuo Prahos. Be to, čia puikus tiesioginis susisiekimas lėktuvais, laivais, automobiliais ir autobusais.

Bratislava – vienintelis didelis Slovakijos miestas, todėl į sostinę traukia jaunimas ir profesionalai iš visos šalies, čia veikia dauguma mokslo ir kultūros įstaigų.

Puikiai pasiekiamą jauną miestą užplūdo investicijos, ypač iš gretimos Austrijos. Naujas galimybes iliustruoja sparčiai didėjantis biurų plotas, jis Bratislavoje pasiekė 1,5 mln. kvadratinių metrų. Palyginimui, didesniame gyventojų skaičiumi Vilniuje biurų plotas siekia apie 600 tūkst. kvadratinių metrų, nors Lietuvoje daug kalbama apie biurų plėtrą.

Vienos ir Bratislavos politikai jau pradėjo kalbėti apie dvimiestį, simboliškai šiuo vardu pavadinę tarp abiejų miestų Dunojumi plaukiojantį greitąjį laivą. 60 km atstumas tarp abiejų sostinių centrų jau urbanizuotas, o žemės sklypai regione vis labiau brangsta.

Vienas turtingiausių regionų Europoje

Į Slovakijos sostinę investavo ir nemažai tarptautinių paslaugų bei informacinių technologijų milžinių, tokių kaip IBM, „Dell“, „Lenovo“. Tai leido Bratislavai tapti antru greičiausiai ekonomiškai augančiu regionu po Varšuvos visoje Rytų Europoje.

Kylant sostinės ekonomikai, kuri į miestą vilioja vis daugiau talentingų ir verslių žmonių, vis labiau didėja atotrūkis nuo kitų šalies regionų. Atlyginimai ir gerovė tarp regionų jau skiriasi apie 1,5 karto ir šis skirtumas auga. Vyriausybė, siekdama jį sumažinti, smarkiai perskirsto finansus, sostinei palikdama tik apie 30 proc. surenkamų mokesčių, todėl patys sostinės gyventojai nejaučia, kad gyventų labai turtingai.

Slovakijos provinciją gelbėja tik turizmas. Vis daugiau turistų atvyksta į Aukštųjų Tatrų regioną – žiemą slidinėti, vasarą mėgautis gamtos žygiais. Kaip skelbia Europos Komisija, Slovakijos Tatrai yra vieni labiausiai lankomų kalnų visoje Europoje, tačiau kartu pabrėžiama, kad turistai nėra patys pinigingiausi ir Slovakijoje išleidžia gerokai mažiau nei Austrijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.

Vis dėlto slovakai labai patenkinti ekspertų skaičiavimais, kad pagal Bratislavoje sukuriamą bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui miestas yra tarp pačių turtingiausių visoje Europoje. Lenkia net Vieną ir, kas patiems slovakams smagiausia, Prahą.

Aplenkti Čekiją

Gyvendami Čekoslovakijoje, slovakai visada buvo tarsi vargšai giminaičiai. Prahos politikai nuolat pabrėždavo, kad slovakai jiems skolingi, nes Praha juos remia finansiškai ir ekonomiškai. Šie ginčai buvo ypač sustiprėję 1992 metais, prieš atsiskyrimą, todėl nenuostabu, kad Čekijoje už jį pasisakė net didesnė gyventojų dalis nei Slovakijoje.

Čekija ilgą laiką dominavo ne tik ekonomikoje, bet ir kultūroje bei moksle. Dar ir dabar daug slovakų gerai kalba čekiškai, žiūri jos televizijos programas, o Slovakijos žiniasklaida aktyviai domisi kaimynų naujienomis. Čekijoje yra priešingai: daug labiau domimasi kaimynės Vokietijos reikalais, o apie slovakus dažniau pasakojami tik anekdotai.

Taigi Slovakijos politikai azartiškai siekia įrodyti sau, šaliai ir pačiai Čekijai, kad jie ne tik nė kiek ne blogesni, bet net ir geresni. 2009 metais regioną sudrebino Slovakijos įsivestas euras, to Čekijai padaryti nepavyko. Slovakai džiaugėsi, kad pagaliau pavyko aplenkti kaimynus. Praha akivaizdžiai susierzino – prezidentas Vaclavas Klausas apskritai nutarė inicijuoti diskusijas apie euro naudą ir pats gerokai prisidėjo juodindamas bendrąją valiutą. Dėl tokių politikų kalbų smarkiai sumažėjo ir gyventojų parama euro zonai, nors iki slovakiško euro pasirodymo čekų visuomenės dauguma norėjo į ją įsilieti.

Šalių varžybos nesibaigia. Čekija pastaruoju metu demonstruoja puikius ekonomikos rodiklius ir dauguma parametrų rodo, kad ji perima sėkmingiausios Rytų Europos šalies statusą iš Slovėnijos. Tačiau „Deloitte“ ekonomistai pabrėžia per didelę Čekijos priklausomybę nuo Vokietijos ir teigia, kad iki 2020 metų ją aplenks didesnį pagreitį ir potencialą turinti Slovakija. Tokią prognozę paremia ir praeitų metų pabaigos žinia, kad pavyko privilioti dar vieną pramonės milžiną „Jaguar Land Rover“ su 1 mlrd. svarų sterlingų investicija Nitros mieste.

Nuolat auganti automobilių pramonė, investicijoms ir gyvenimui patraukli Bratislava, graži gamta su įspūdingais kalnais – tai Tatrų tigro sėkmės formulė, vėl stebinanti visą Europą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"