TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taupanti Italija? Bet juk reikia reguliuoti eismą!

2011 09 21 0:00
Atokaitoje snaudžiantys Sicilijos miesteliai turi savą gyvenimo būdą, savą mąstyseną ir savus metodus - taupymo priemonės iš centro eina ilgai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Italija turi didžiausią skolą Europoje po Graikijos ir tapo dar viena euro zonos šalimi, kuriai šiemet sumažintas mokumo reitingas. Tokio smūgio anksčiau jau sulaukė Ispanija, Airija, Graikija, Portugalija ir Kipras.

Mažas pietinės Sicilijos kalnų kaimelis, kuriame gyvena tik 960 žmonių, nepatiria jokių eismo problemų, bet tai netrukdo jam turėti visu etatu dirbantį eismo reguliavimo pareigūną, kuris, savo ruožtu, turi 8 padėjėjus. Šie, kiekvienas, uždirba po 800 eurų per mėnesį ir dirba 20 valandų per savaitę. Jie yra tarp 64 Komitinio gyventojų, kuriuos įdarbino miestelis. Italijoje jau seniai visais lygiais įsitvirtino tokia "darbai už balsus" praktika.

"Darbai, kaip šis, palaiko miesto gyvybę, - sako 41 metų Caterina Valenti, pasipuošusi švarutėle mėlyna uniforma ir karštą popietę atėjusi su dviem kolegomis - visi tuo metu eina pareigas - į miestelio barą kavos. - Matote, dabar mes bare ir šitaip paremiame ekonomiką."

Tačiau tai, kas galbūt gelbsti Komitinio ekonomiką, smaugia Italijos ir kitų Europos valstybių ekonomikas. Valstybės išlaidos išpūtė skolą iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai didžiausias skaičius euro zonoje po Graikijos. Pastarosiomis savaitėmis susirūpinimas Italijos mokumu ir nestabiliais kitų prasiskolinusių Europos valstybių finansais pakirto rinkos pasitikėjimą ir pasiuntė baimės dėl euro stabilumo signalus. Naujausias žingsnis Europos skolos krizės raidoje - Italijos reitingo kritimas. Jį numušė "Standard & Poor's" nuo A iki A+ lygio ir dar pridūrė, kad Italijos perspektyvos "neigiamos". Būgštavimus didina abejonės, ar Italija pajėgi sumažinti valstybės išlaidas ir sutvarkyti savo finansus.

Sunkiai pasiekiami tikslai

Valdžia atsikerta, kad reitingo sumažinimą lėmė "politinės paskatos" ir labiau žiniaskalidos pučiamos istorijos nei ekonominė realybė. Neseniai Italija patvirtino nepopuliarų taupymo biudžetą, bet S&P nusprendė, jog to nepakanka. Analitikai mano, kad sulėtėjęs Italijos ekonomikos aktyvumas trukdys vyriausybei pasiekti užsibrėžtų tikslų, tarp jų - iki 2013-ųjų panaikinti biudžeto deficitą. Numatyta įvairiausių priemonių, tarp jų - didinti mokesčius, sumažinti finansus vietos valdžiai, didinti privačiame sektoriuje dirbančių moterų pensinį amžių, priimti Italijos darbo įstatymų pakeitimus, leisiančius darbdaviams lengviau atleisti ir samdyti darbuotojus.

Tačiau dėl finansavimo mažinimo vietos vyriausybėms dar teks derėtis tvirtinant kitų metų biudžetą, be to, jokie įstatymai nenumato mažinti algų virtinei valstybės sektoriaus darbuotojų - 80 proc. jų yra etatiniai ir dirba neribotą kadenciją. Jie tik praras kai kurias pensijų lengvatas, taip pat jau dabar nebepriimami nauji darbuotojai.

"Labai abejoju, ar to pakanka, - sako ekonomistas Stefano Micossi. - Mechanizmas, atvedęs prie tokio išlaidavimo, liko nepakeistas." Specialisto manymu, didžiausia problema yra viešas administravimas. Jis neveiksmingas ir korumpuotas. Tačiau korupcija atsiranda politikoje, o politikai nenori keistis.

Darbai už balsus

Italija jau seniai skolinasi, taip elgėsi viena kitą keitusios krikščionių demokratų vyriausybės, po Antrojo pasaulinio karo pakėlusios kraštą iš baisaus skurdo ir pavertusios Italiją trečia didžiausia Europos ekonomika. Tačiau, ypač skurdesniuose Italijos pietuose, krikščionys demokratai įdarbino milijonus žmonių į valstybės apmokamus darbus mainais už balsus. Daugelis sako, kad ši sistema dar labiau sustiprėjo valdant premjerui Silvio Berlusconi. Ji veikė, kol ekonomika augo, bet dabar tapo didžiausia grėsme Italijos mokumui.

2009 metų duomenimis apie 3,5 mln. italų, iš 23 mln. šalies dirbančių žmonių, algas gavo iš valstybės. Kai kurie analitikai sako, kad valstybės išlaidas padidino ir euro įvedimas 2001-aisiais. Taip pat vis didėja išlaidos pensijoms, o Italijoje netrukus pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų. Nuolat kyla ir išlaidos sveikatos apsaugai.

Analitikai nurodo, kad problemos kyla iš S.Berlusconi susitarimų su galingais politikais tiek iš pietų, tiek iš šiaurės - jam reikalingi balsai vyriausybei išsaugoti. Tie balsai reiškia, kad vyriausybė nenori sustabdyti pinigų srautų. Net ir priėmusi taupumo priemones, ji, kaip sako S.Micossi, neužsuko kranelių.

Įsišaknijęs mastymas

Kai kas sako, kad "darbai už balsus" mentalitetas ateina dar iš feodalinės Italijos. Iki suvienijimo prieš 150 metų, Italija buvo nusėta kariaujančių lenų, ir asmeniniai ryšiai visuomet buvo galingesni už institucijas. Net ir dabar gajus supratimas - palaikau valstybę, jei ji teikia naudos man, mano šeimai ir mano verslui.

Savo ruožtu Nino Contino, Komitinio meras nuo 2002 metų, labai didžiuojasi, kad panaudojo valstybės pinigus darbams sukurti. "Žinau, kad 60 iš 1000 miestiečių yra labai geras skaičius, - sako 49 metų meras apie savo miesto darbuotojus. - Bet jei neleisčiau jiems dirbti, tie žmonės turėtų važiuoti dirbti į Ameriką. 60 žmonių ir 60 jų šeimų ieškotų darbo kitur." Be to, pasak mero, jiems moka ne miestas, o valstybė ir regionas. Tikrai, Komitinio miesto darbuotojams 90 proc. atlyginimo sumoka regioninė vyriausybė, o 10 proc. - miestas. Be savo 960 gyventojų, Komitinis dar turi 3 tūkst. emigrantų, visi jie užsiregistravę kaip rinkėjai. Pats meras yra celiulito mažinimo specialistas.

Kai kurie gyventojai baiminasi, esą taupymo priemonės sumažins vietos darbuotojams skiriamus pinigus. Bet N.Contino dėl to nesijaudina: "Čia vyrauja darbų išlaikymo kultūra, o politinė valia reliatyvi."

Tačiau taupymo priemonės numato realiai mažinti pinigus regionams, net jei pokyčiai metų metus nepasieks regioninių vyriausybių. "Mes negalime liesti algų, - pareiškė Sicilijos regiono prezidentas Raffaele Lombardo. - Tačiau priėmimas į darbą sustabdytas ilgam."

Grįžkime į Komitinį. Ten neretai galima stebėti tokį vaizdą: per bet kokią šventę pagrindinėje aikštėje prigužėję žmonių, daugybė automobilių pastatyta po ženklu "Negalima sustoti", jų vairuotojai gurkšnoja bare. Ten irgi kavą su kolegomis gerianti C.Valenti nelinkusi dalyti baudos kvitų: "Stengiamės išvengti baudų. Čia mažas miestelis, mes visi vieni kitus pažįstame."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"