TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taupus ir ekologiškas biudžetas

2011 07 18 0:00
C.Hedegaard: "Daugelis europiečių nori skirti ES pinigų aplinkai ir klimatui."
LŽ archyvo nuotrauka

Naujojo Europos Komisijos biudžeto projekte siekiama ne tik įtvirtinti įsipareigojimą užtikrinti nuolatinį ekonomikos augimą, bet ir diegti Europoje mažai anglies dioksido išmetančias technologijas.

Kaip Europos Sąjunga (ES) gali geriausiai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus? Toks buvo pagrindinis klausimas rengiant naujo daugiamečio ES biudžeto projektą, kurį Komisija pristatė praėjusią savaitę.

Sprendžiant rimtas fiskalines problemas ir imantis griežtų taupymo priemonių svarbu, kad Europos lygmeniu būtų bendradarbiaujama tose srityse, kurios yra naudingos visoms narėms, ir sprendžiamos tos problemos, kurių atskira valstybė išspręsti negali.

Kokios tai sritys? Naujausios apklausos duomenimis, beveik devyni iš dešimties europiečių daugiau ES lėšų skirtų aplinkai gerinti ir įtakai klimatui mažinti. Dabartiniame ES biudžete jau numatyta lėšų su tuo susijusioms investicijoms, pavyzdžiui, vėjo turbinoms ir elektros jungtims sumontuoti, miestų daromam poveikiui klimatui mažinti ir pan. Su klimatu susijusiai politikai kol kas skirta tik 5-7 proc. dabartinio ES biudžeto, todėl 2014-2020 metų biudžete šias išlaidas vertėtų padidinti bent iki 20 procentų. Taip būtų parodyta, kad svarbiausias Europos politikos prioritetas - kovoti su klimato kaita ir sukurti švarią, konkurencingą Europos ekonomiką, išmetančią mažai anglies dioksido.

Perėjus prie tokių technologijų, nauda (mažesnės sąskaitos už energiją, didesnis energetinis saugumas, švaresni miestai, geresnė sveikata ir naujos darbo vietos) akivaizdžiai nusvers sąnaudas, tačiau kad procesas pajudėtų į priekį, reikia iš anksto daug į jį investuoti. Be to, reikia pokyčių svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose.

Kad pasiektume gerų rezultatų, klimato problemos turėtų būti įtrauktos į visas politikos sritis ir sektorius - nuo energetikos, transporto ir pramonės iki žemės ūkio, regioninės plėtros, mokslinių tyrimų, inovacijų ir užsienio politikos. Todėl siūlome žemės ūkyje 30 proc. visų tiesioginių išmokų skirti ūkininkams, kurie vykdo aplinkai ir klimatui nekenksmingą veiklą, pavyzdžiui, mažina mėšlo išmetimą ir naudoja mažiau trąšų. Be to, naujoji kaimo plėtros politika turės labiau remti klimatui nekenksmingas ūkininkų investicijas. Kitaip tariant, ūkininkai turės sukurti daugiau švarių gėrybių, kad gautų lėšų.

Be to, Europos regioninė politika svarbiausiu prioritetu numato paversti energijos vartojimo efektyvumą. Per pereinamąjį laikotarpį regionuose, kurių BVP viršija 75 proc. Europos vidurkio, bent 20 proc. skirtų lėšų būtų panaudota efektyvesniam energijos vartojimui ir investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją.

Taip pat numatoma skirti 40 mlrd. eurų infrastruktūros projektams transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijoms, orientuojant jas į klimatui nekenksmingas investicijas. Populiarinti geležinkelį, vidaus vandenų ir jūrų transportą, o energetikos srityje remti atsinaujinančiosios energijos elektros tinklų ir jungčių visoje Europoje kūrimą.

Klimato aspektas nepamirštas ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms skirtame biudžete, kuris padidintas nuo 54 iki 80 mlrd. eurų. Klimato kaita yra viena iš šešių svarbiausių visuomenės problemų, įtrauktų į naująją mokslinių tyrimų programą, todėl bus skiriama daugiau lėšų pramonei, kuri mažins išmetamo anglies dioksido kiekį ir naudos technologijas, mažinau veikiančias klimatą.

Galiausiai beveik tris kartus - nuo 300 iki 800 mln. eurų - didinamas biudžetas konkretiems nedideliems su klimatu susijusiems projektams. Šios lėšos būtinos paremti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jų veikla švelnintų klimato kaitą ir prisidėtų prie didesnio visuomenės informuotumo.

Kaip galime užtikrinti, kad visos su klimatu susijusiai veiklai skirtos lėšos būtų panaudotos taip, kaip numatyta? Tam reikėtų parengti ES programas, kurios skatintų su energijos vartojimo efektyvumu susijusią veiklą, o įvertinant pasiektus rezultatus pažiūrėti, kaip įgyvendinami konkretūs su klimatu susiję tikslai. Su tuo susijusias išlaidas bus galima įvertinti pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sukurtą metodą.

Taigi Komisijos pristatytame biudžete suderintas taupumas ir ekologiškumas. Nors išlaidos ir apribojamos, neatsisakome su klimato politika susijusių tikslų. Be to, ir sieksime, kad kiekviena politinė priemonė derėtų prie mūsų pasirinktos krypties. Dabar tik nuo valstybių narių ir Europos Parlamento priklauso, ar šis ambicingas planas virs tikrove.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"