TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taupymas ar skatinimas?

2012 06 29 6:32

Tai dvi vizijos, suskaldžiusios Europą sprendžiant valstybių skolos krizę. Dėl to tariasi Senojo žemyno lyderiai Briuselyje, tačiau greito sprendimo niekas nesitiki.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje ir vėl ieško išeities iš krizės. Į viršūnių susitikimą išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau visų akys krypsta į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir naująjį Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą. Šie du politikai buvo susitikę išvakarėse, tačiau jiems vis nepavyksta susitarti, kaip judėti į priekį.

A.Merkel įspėjo, kad "stebuklingo recepto, kaip žaibiškai įveikti valstybių skolų krizę, nėra". Ji išvyko į Briuselį išreiškusi viltį, kad Europos vadovai patvirtins 130 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo paketą, kurį iš visų jėgų remia F.Hollande'as, atėjęs į valdžią jis pasisako prieš griežtą taupymą, kurio variklis yra Vokietija. Būtent jo iniciatyva ekonomikos augimo skatinimas įtrauktas į ES darbotvarkę. 

A.Merkel ir F.Hollande'o asmeniniai santykiai taip pat nėra šilti: kanclerė per rinkimus ragino balsuoti už F.Hollande'o varžovą Nicolas Sarkozy.

Kur veda glaudesnė integracija?

Per viršūnių susitikimą Europos lyderiai svarsto pasiūlymą įsteigti Europos iždo instituciją, kuri turėtų galią prižiūrėti valstybių biudžetus. Pasigirsta daug balsų, kad žemynui reikia didesnės integracijos ir sprendimų galios dėl valstybių biudžetų bei bankų. Puoselėjamas 10 metų planas, kuris turėtų sustiprinti euro zoną ir užkirsti kelią naujoms krizėms, bet ekspertai teigia, kad dabartinių problemų jis neišspręs.

Kai kurie ES lyderiai nori, kad už atskirų šalių skolas garantuotų visa euro zona, pavyzdžiui, centralizuotu būdu leidžiamų bendrų euro zonos obligacijų pavidalu. Tačiau šį būdą A.Merkel pavadino klaidingu ir neproduktyviu. Vokietijos parlamentas jos žodžius sutiko aplodismentais. Kanclerės manymu, svarbiausia tvaraus augimo sąlyga - didesnis konkurencingumas.

F.Hollande'as mano, kad euroobligacijos turi tapti euro zonos prioritetu padedant tokioms šalims kaip Italija ir Ispanija sumažinti skolinimosi kainą. A.Merkel įsitikinimu, prieš uždedant dar didesnę naštą Vokietijos mokesčių mokėtojams, būtina įgyvendinti glaudesnę fiskalinę, bankų ir galiausiai politinę sąjungą.

Tuo pačiu metu apžvalgininkai dėlioja visai kitokius scenarijus. Kai kurie klausia: ar didesnė integracija galiausiai nebus tai, kas suardys euro zoną? Kaip tai gali būti? Labai paprastai: ar, pavyzdžiui, Prancūzijai bus leista turėti atominę bombą, kuri kainuoja daug milijonų, tuo pat metu turint biudžeto skylę? Tai būtų naujas pasaulis, kuriame kitos šalys, vadovaujamos Vokietijos, spręstų Prancūzijos teisę turėti branduolinių ginklų.

Akivaizdu, kad be politinių padarinių glaudesnė integracija neįmanoma. Šalims bus labai sunku su tuo sutikti, ypač turint galvoje, kad Europa tampa vis labiau nacionalistinė ir euroskeptiška. Tai rodo rinkimų rezultatai Graikijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje.

Akivaizdu, jog Europos lyderiams pabrėžiant savo ryžtą judėti naujos sąjungos link, kad būtų išgelbėti bendri pinigai, iš tikrųjų vyksta labai sunki politinė ir ekonominė kova.

Lietuva - su Šiaure

Diplomatai įžvelgia dvi stovyklas vykstant diskusijoms dėl priemonių kovoti su krize: labiau prasiskolinusios Pietų valstybės ragina leisti daugiau išlaidauti skatinant ekonomiką; Vokietijos ir Šiaurės valstybių grupė, kuriai priskirtina ir Lietuva, pabrėžia, kad fiskalinė drausmė būtina, o augimas negalimas skolos sąskaita.

Europos Vadovų Taryba (EVT) taip pat tvirtins rekomendacijas visoms valstybėms narėms. Lietuva raginama toliau mažinti biudžeto deficitą ir liberalizuoti darbo rinką, taip siekiant paskatinti užimtumą.

Vakar, prieš prasidedant dviejų dienų viršūnių susitikimui, didesnių ES išmokų reikalaujantys Baltijos šalių ūkininkai protesto akcija ir peticija mėgino atkreipti dėmesį į savo problemas. Ūkininkų ir kaimo vietovių organizacijų atstovai Europos Parlamento (EP) pirmininkui Martinui Shulzui rytą įteikė 60 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją, o vėliau Briuselyje surengė protesto akciją. Parašai po peticija, adresuota EP, Europos Komisijai (EK) ir EVT, buvo renkami visose Baltijos šalyse.

Baltijos šalys kritikuoja EK siūlymą dėl tiesioginių išmokų naujame biudžete nuo 2014 metų ir siekia greitesnio išmokų suvienodinimo, kad nebūtų didelių skirtumų tarp aukščiausių ir žemiausių paramos lygių ES.

EK siūlo, kad 2014 metais Lietuva pradėtų mokėti 144 eurų už hektarą išmoką ir tik 2017 metais pasiektų 176 eurus už hektarą, o ES vidurkis yra 268 eurai už hektarą.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"