TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Taupymas padeda kovoti su korupcija

2013 04 19 6:01
Protestas prieš korupciją Valensijoje (Ispanija). /AFP/Scanpix nuotrauka

Taupymo priemonių nekenčia daugelis europiečių kone visose Europos šalyse. Tačiau nesenas tyrimas atskleidė, kad jos gali turėti teigiamą poveikį kovojant su korupcija.

Korupcijos Europos Sąjungoje (ES) tyrimas nustatė, kad euro zonos krizė "suveikė kaip stiprus antikorupcinis elementas" tokiose Viduržemio jūros šalyse kaip Ispanija, Portugalija bei Italija, nes "išsekino korupciją maitinančius šaltinius ir galimybes".

Ataskaita, pavadinta "Geras, blogas ir bjaurus: korupcijos kontrolė Europos Sąjungoje", parengta Berlyno Hertie valdymo mokyklos, buvo pateikta Europos Parlamentui.

Prie minėtų trijų Viduržemio jūros šalių priskirtos ir Slovėnija bei Slovakija. Jose korupcija ne taip paplitusi, bet nėra mechanizmų, kaip užkirsti kelią korumpuotam pareigūnų elgesiui. Audito ir kontrolės pajėgumas tose šalyse nepakankamas. Italijoje ir Slovakijoje labai abejotinas teismų sistemos nepriklausomumas, visuomenės įrankiai kontroliuoti valdžią silpni, menkai išplėtotas internetas (šiuo požiūriu Ispanijoje ir Slovėnijoje padėtis geresnė), pilietinė visuomenė irgi silpna, žiniasklaida nepajėgi priešintis korupcijai.

Vienose šalyse taupymo priemonės sumažina korupcijos galimybes, bet visai kitokį efektą jos turi kituose kraštuose, kur, pavyzdžiui, ir taip menkai uždirbantiems valstybės tarnautojams atlyginimai buvo sumažinti dar labiau. Nieko gero šaliai nežada ir tai, jei atlyginimai mažinami policininkams ar teisėjams.

ES pinigai - korupcijos šaltinis

Šis tyrimas taip pat prieštarauja minčiai, kad tapusios ES narėmis šalys būtinai atsikrato ir korupcijos, bent jau sumažina jos mastą. Senesnės ES narės Graikija, Italija, Portugalija ir Ispanija šiuo požiūriu tik ritosi žemyn. Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje kova su korupcija susilpnėjo nuo to laiko, kai šios šalys įstojo į ES. Ypač didelį nerimą korupcijos mastas kelia Graikijoje ir Italijoje. O tai palieka abejonių dėl ES galimybių keisti savo nares. Ne per seniausiai vienas aukštas Ispanijos pareigūnas korupciją savo šalyje pavadino vėžiu, ėdančiu demokratiją. Žurnalistai ir tyrėjai choru šaukia, kad dabar Ispanijoje daugiau korupcijos, nei buvo prieš 20 metų. Šiuo metu Ispanijoje tiriama apie 800 politikų korupcijos atvejų.

Ekspertai sako, kad korupcija Graikijoje skiriasi nuo korupcijos Ispanijoje. Graikijoje niekas nemoka mokesčių ir reikia duoti kyšį gydytojui, o Ispanijoje korumpuota pati politinė sistema ir politinės partijos. Pastaruoju metu ir Prancūzija prisijungė prie korupcijos skandalų purtomų valstybių, kai jos buvęs biudžeto ministras apkaltintas mokesčių sukčiavimu.

Pinigai, kuriuos šalys gauna iš Europos, skatina korupciją, jei valdžios pareigūnai gauna pernelyg daug laisvės juos skirstyti. ES pinigai, pavyzdžiui, turizmo infrastruktūrai kurti, gali būti atiduoti futbolo stadionui, kurio nelankys jokie turistai, statyti.

Skurdas, vadinasi, korupcija

Paradoksalu, bet labai griežtai laikantis visų ES reikalavimų ir oficialių formų pinigus galima nesunkiai nukreipti ten, kur nori. Projektai vertinami tik skyrus finansavimą, o reikėtų išankstinio perspėjančio mechanizmo, kuris padėtų demaskuoti interesus. Tyrimas nustatė tiesioginį ryšį tarp interesų ir išlaidavimo. Skurdesnės ir labiau korumpuotos šalys išleidžia net keturis kartus daugiau lėšų infrastruktūros projektams nei labiau išsivysčiusios arba mažiau korumpuotos.

ES politikos formuotojams rekomenduojama mažinti biurokratiją ir supaprastinti taisykles, kad liktų mažiau erdvės pareigūnų korupcijai. Juk kuo sudėtingesnė tvarka, tuo didesnė pagunda ką nors pakišti.

Tyrimas taip pat atskleidė tiesioginį ryšį tarp šalies gerovės ir jos polinkio į korupciją. Rumunija ir Bulgarija, naujausios bei skurdžiausios ES narės, yra drauge ir labiausiai korumpuotos, ir labiausiai ekonomiškai atsilikusios.

Net Šiaurės Europos šalyse korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Belgijoje žmonės buvo šokiruoti karalienės Fabiolos privačiu fondu, sukurtu siekiant išvengti paveldėjimo mokesčio, kuris valstybėje siekia 70 procentų.

Nesenas Europos Komisijos tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai ES piliečių korupciją laiko didžiausia savo šalies problema. Daugiau nei pusė įsitikinę, kad pastaraisiais metais korupcijos padaugėjo. Visos 27 ES valstybės dėl korupcijos kasmet praranda apie 120 mlrd. eurų.

spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"