TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tausojanti energija - dviguba nauda

2007 08 14 0:00

Europos Sąjunga laikosi politikos, numatančios remti alternatyvią energiją ir skatinti investicijas į naujas technologijas. Lietuvai šioje srityje sekasi sunkokai.

Planetos tausojimas neatrodo greičiausias būdas pralobti, tačiau daugybė investuotojų kirstų lažybų, kad išteklius tausojanti energija pelnys jiems daugybę pinigų. Šis sektorius greitai tampa milijardų dolerių pramone, leidžiančia kompanijoms pasididinti pelną ir drauge

padedančia kovoti su klimato kaita. Daug Vakarų Europos kompanijų išmėgina alternatyvios energijos technologijas ir šitaip didina Europos galimybes tapti pirmaujančia pasaulyje mažinant anglies dvideginio išmetimą.

Pelningas verslas

Kova su klimato kaita tikrai tampa dideliu verslu. Pasak Londone įsikūrusios tyrimų kompanijos "New Carbon Finance", investicijos į pasaulinį atsinaujinančios energetikos sektorių šiemet viršys 90 mlrd. dolerių (225 mlrd. litų) - 27 proc. daugiau nei pernai. Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) teigia, kad Europa sulaukia daugiausia investicijų, 2006 metais jos sudarė 27,1 mlrd. dolerių (apie 68 mlrd. litų). Antrojoje vietoje JAV su 22,5 mlrd. dolerių (apie 56 mlrd. litų).

Tokiems pinigams cirkuliuojant Europos kompanijos nesnaudžia ir naudojasi naujomis galimybėmis - dabar dominuoja tokiose srityse kaip vėjo turbinų gamyba ir saulės baterijų projektavimas. Vokietijos kompanija "Q-Cells" neseniai baigė statyti didžiausią pasaulyje saulės jėgainę Pietų Ispanijoje, o Danijos vėjo turbinų gamintoja "Vestas" aplenkė kitas lyderes ir tapo didžiausia pasaulyje vėjo turbinų tiekėja.

Šiuo metu vėjo ir saulės energija tebėra komerciškai perspektyviausios, bet kuriamos ir kitos išteklius tausojančios energijos technologijos. Pietų Anglijoje įsikūrusi "Marine Current Turbines" sukūrė mašiną, kuri generuoja energiją iš potvynių ir atoslūgių. Pasak jos atstovų, dabar kur kas lengviau gauti finansavimą naujoms technologijoms: vyriausybės ir investuotojai noriai finansuoja įvairius projektus.

Lietuva įsipareigojo

Vis didėjantį susidomėjimą alternatyvia energija skatina Europos Komisijos (EK) politika. EK užsibrėžė tikslą pagaminti 20 proc. ES energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų.

Stojimo į ES sutartyje Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 proc., o bendros alternatyvios energijos produkciją - iki 12 procentų. Įgyvendinti šių įsipareigojimų Lietuvai kol kas nesiseka: pirmasis rodiklis tesiekia maždaug 3,3 procento.

Praėjusią savaitę atsinaujinančių ir alternatyvių energetikos šaltinių perspektyvomis Kretingos rajone ir Klaipėdoje domėjęsis prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuvai reikia nuosekliai vykdyti žaliosios energijos plėtros politiką. Biurokratinės kliūtys ir valdžios institucijų nesusikalbėjimas yra vienas svarbiausių trukdžių. V.Adamkus mano, kad šioje srityje Lietuva turėtų intensyviau bendradarbiauti su Skandinavijos šalimis, kuriose efektyviai veikia žaliosios energijos rinka.

Šiuo metu visoje Europoje veikia daugiau kaip 25 tūkst. vėjo jėgainių, tikimasi, kad šis pajėgumas padvigubės iki 2015-ųjų. Dėl vyriausybių subsidijų ir palankių elektros tarifų saulės, vandens ir biomasių technologijos vis labiau atsiperka.

Žinoma, kompanijos investuoja ne tam, kad išgelbėtų planetą, tačiau argi blogai, jei tai vis didėjančių investicijų į alternatyvią energiją šalutinis padarinys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"