TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teigiama, kad Rusijos šnipų nuodijimo laboratorija iki šiol veikia

2007 02 02 0:00
Dmitrijus Kovtunas ir Andrejus Lugovojus, britų spaudos laikomi Aleksandro Litvinenkos žudikais, tai neigia.
AFP/Scanpix nuotraukos

Nunuodyto buvusio Rusijos agento Aleksandro Litvinenkos byla pagaliau pasiekė britų prokurorus. Kol kas nenuspręsta, ar bus pareikšti kokie nors kaltinimai. Rusijos istorikas tvirtina, kad šioje šalyje valdžia nuo Lenino laikų naudojo nuodus priešininkams šalinti.

Žinomas Rusijos istorikas ir žurnalistas Arkadijus Vaksbergas, turėjęs galimybių susipažinti su neskelbtais archyvais, naujoje knygoje "Nuodų laboratorija" papasakojo, kaip Kremlius dar nuo 1917 metų revoliucijos sistemingai naudojo nuodus priešininkams pašalinti.

"Mano knyga jau buvo atiduota spausdinti, kai lapkritį poloniu-210 buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenka. Bet, skirtingai nei Vakarų visuomenė, aš tuo nesistebėjau, - sakė istorikas. - Daug metų dirbęs sovietų archyvuose, kurių dauguma šiandien išslaptinti, aš tai įvertinau kaip eilinį valstybinio terorizmo atvejį; Kremlius jį sistemingai praktikavo nuo Lenino laikų realiems ir įsivaizduojamiems priešininkams šalinti".

Metodai tobulinami

Pasak Vaksbergo, kaip ir daugelis nesenų atvejų, - verslininko Ivano Kivelidžio, žinomo žurnalisto Jurijaus Ščekočichino ir net Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos nunuodijimai, - Litvinenkos žmogžudystė rodo, kad Vladimiro Lenino iniciatyva 1921 metais įkurta ir aukščiausiu lygiu remta Nuodų laboratorija iki šiol veikia.

"Le Figaro" korespondento paklaustas, ar mano, kad Rusijos valdžia nužudė Litvinenką, istorikas atsakė: "Negaliu juridiškai patvirtinti savo spėlionių ir pasakyti, kas davė įsakymą: Putinas ar kuris kitas. Bet jei mąstysime logiškai, šis nusikaltimas paženklintas Rusijos specialiųjų tarnybų. Nepaisant to, ką visą laiką tvirtina Rusijos televizija, tik šios struktūros gali prieiti prie tokios slaptos medžiagos kaip polonis-210, kainuojančios dešimtis milijonus dolerių ir gaunamos tik branduolinės reakcijos metu".

Istorikas priminė, kad praėjusią vasarą Rusijoje buvo priimtas įstatymas, suteikiantis Federalinei saugumo tarnybai (FST) įgaliojimus prezidento sprendimu bet kurioje pasaulio vietoje naikinti Rusijos "priešus teroristus".

Vaksbergas pabrėžė, kad valdžios naudojami nuodai ilgainiui kinta, kad būtų sunkiau juos atpažinti, bet esmė lieka ta pati. Patvirtindamas tai, knygos autorius cituoja priešmirtinį laišką, rastą buvusio Nuodų laboratorijos vadovo Mairanovskio archyvuose.

Vildamasis išgelbėti savo gyvybę Mairanovskis tikina sukūręs "revoliucinius nuodus", nuo kurių mirštama įkvėpus. Knygoje rašoma, kad ši technologija buvo taikoma nuo septintojo dešimtmečio, konkrečiai, rašytojui ir disidentui Aleksandrui Solženicynui, paskui ir kitiems, bet nesėkmingai. Autorius paaiškina, kad ši technologija dar nebuvo išrasta 1965 metais, bet po kelių metų apsinuodiję įkvėptais nuodais mirė keli žmonės, pavyzdžiui, bankininkas Kivelidis, o gal ir paslaptingomis aplinkybėmis iš gyvenimo išėjęs buvęs Sankt Peterburgo meras ir Putino mokytojas Anatolijus Sobčakas.

Vaksbergas sutiko, kad toks metodo tobulinimas nesutrukdė Litvinenkos žudikams palikti pėdsakų visoje Europoje. "Čia ir yra visas skirtumas: Lubiankos nuodytojai buvo profesionalai, o šiandien susiduriame su diletantais", - konstatavo istorikas.

Nagrinėja prokurorai

Buvęs Rusijos agentas Litvinenka, persikėlęs gyventi į Didžiąją Britaniją ir tapęs aršiu Kremliaus kritiku, pernai lapkričio 23 dieną mirė Londono ligoninėje nunuodytas radioaktyviuoju poloniu-210. Trečiadienį jo bylą tyrę britų detektyvai pranešė perdavę ją prokurorams. Šie turės išnagrinėti medžiagą ir nuspręsti, ar kelti kokius nors kaltinimus, tačiau prokuratūros atstovas pripažino nežinąs, kiek tai užtruks, nes byla gana unikali.

Rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, abu taip pat buvę FST darbuotojai ir laikomi Litvinenkos nunuodijimo liudininkais, o britų spaudos vadinami kaltinamaisiais, atmetė Londono laikraščių įtarimus. Pasirodę per Rusijos televiziją "Russia Today" jie tiesiogiai nepasakė, kad neprisidėjo prie Litvinenkos nužudymo, tačiau spaudos tvirtinimus vadino "tikru melu, paprastu, grynu melu". "Buvau ir tebesu liudininkas šioje byloje. Kai Skotlend Jardo atstovai lankėsi Maskvoje, jie pabrėžė, kad aš - liudininkas. Ir jokių pareiškimų, jog mano statusas pakeistas, nuo tada nepaskelbta", - sakė Lugovojus.

Laikraštis "The Guardian" nurodė, kad Didžiosios Britanijos valdžia ketina prašyti Rusijos išduoti Lugovojų.

Po Litvinenkos mirties Lugovojus ir Kovtunas gulėjo specializuotoje klinikoje, tačiau duodami interviu televizijai abu atrodė sveiki.

"Taip, prasidėjus visai šiai istorijai aš savo noru kreipiausi į vieną Rusijos kliniką, - sakė Lugovojus. - Mano sveikata normali, stabili ir patenkinama". Maždaug tą patį tvirtino ir Kovtunas. Abu pareiškė esą pasirengę bendradarbiauti su britų tyrėjais, nes tai sutampa su jų asmeniniais interesais, tačiau Lugovojus nurodė, kad tai bus daroma neperžengiant Rusijos įstatymų nustatytų ribų.

Didžiosios Britanijos žiniasklaida audringai reagavo į pranešimus, kad Rusijos specialiųjų pajėgų padalinio "Vitiaz" kovotojai treniruojasi šaudydami į Litvinenkos atvaizdą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"