Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Teisė į ginklą - amžina diskusija

 
2008 03 26 0:00
Antrosios pataisos šalininkai vis dar apeliuoja į tuos laikus, kai milicija buvo vienu iš JAV laisvės garantų.<br>AFP/Scanpix nuotrauka
Antrosios pataisos šalininkai vis dar apeliuoja į tuos laikus, kai milicija buvo vienu iš JAV laisvės garantų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didelį JAV visuomenės susidomėjimą šiuo metu kelia teismo procesas 'Kolumbijos apygarda prieš Hellerį', kuris nagrinėja piliečio skundą dėl Kolumbijos apygardos (kurioje yra Vašingtonas) valdžios sprendimo uždrausti jos gyventojams turėti šaunamuosius ginklus.

Vienų nuomone, šis sprendimas pažeidžia vieną iš "amžinųjų" JAV piliečių teisių turėti ginklą (formaliai - tai viena iš 10 teisių, kurių negalima panaikinti), kiti tvirtina, kad tai anachronizmas, buvęs aktualus XVIII amžiuje, tačiau visiškai nebetinkamas moderniai visuomenei.

JAV jau seniai girdėti kritikos balsas, teigiantis, kad visuotinė teisė į šaunamąjį ginklą atneša tik nelaimes, nes ginklą įsigyti yra labai paprasta ir civilių rankose yra didžiulis jų kiekis. Manoma, kad tai viena priežasčių, kodėl JAV taip dažnai įvyksta beprasmės žudynės, panaudojant šaunamuosius ginklus.

Vienas svarbiausių kritikų argumentų - Antroji pataisa buvo įteisinta XVIII amžiaus pabaigoje, kai ką tik nepriklausomybę gavusioms JAV buvo aktualu turėti kuo daugiau ginkluotų gyventojų, kurie stotų ginti jaunos valstybės arba galėtų apginti patys save. Iš tiesų vieni svarbiausių argumentų įteisinti Antrąją pataisą buvo civilių poreikis gintis nuo indėnų ar plėšikų, medžioti arba paprasčiausiai apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų. Be to, milicija - ginkluoti civilių būriai - buvo vertinama kaip pasipriešinimo garantas invazijos iš užsienio atveju bei "pilietinė armija", jei reguliariųjų pajėgų kontrolė būtų sutelkta vietinio tirono rankose. Šiandien veik nė vienas iš minėtų argumentų jau nebeturi prasmės.

Visuomenė laukia, kuo baigsis teismo procesas "Kolumbijos apygarda prieš Hellerį", tačiau mažai kas atkreipia dėmesį į tai, kad galutinis šio proceso sprendimas - jei jis būtų palankus teisės į ginklą draudimui - ne tik neužbaigtų diskusijos, bet priešingai - pradėtų naują teisinių ginčų bangą. Priežastis ta, kad Antroji pataisa yra taikoma federaliniu mastu, o Kolumbijos apygarda yra federalinės teisės subjektas. Jei teismas nuspręstų, kad apygardos valdžia buvo teisi, atimdama iš piliečių teisę į ginklą, konfliktui išspręsti liktų tik du keliai: aukštesnės teisminės institucijos turėtų panaikinti šį sprendimą, kaip prieštaraujantį federaliniams įstatymas, arba jos turėtų inicijuoti pačių federalinių įstatymų pataisas. Pastarasis kelias visai tikėtinai atvestų JAV prie istorijoje nematytų teisinių ginčų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"