TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teisingumas kai kuriems

2010 12 01 0:00
J.E.Stiglitzas pažymi, jog JAV pažeidžiamas principas, kad įstatymai vienodai taikomi visiems.
AFP/Scanpix nuotrauka

Josephas E.Stiglitzas, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, dirba profesoriumi Kolumbijos universitete. Spalį pasirodė jo knyga "Laisvasis kritimas: Amerika, laisvoji rinka ir pasaulinės ekonomikos smukimas" ("Freefall: America, Free Markets and the Sinking of the World Economy"), kurioje nauju žvilgsniu vertinama 2008 metų finansų krizė. Lietuvių skaitytojus šis J.E.Stiglitzo straipsnis galbūt nustebins, nes, pasirodo, JAV bankai ne mažiau grobuoniški, o amerikiečiai nuo jų savivalės įstatymų apsaugoti ne ką labiau negu lietuviai.

Kilus hipotekos krizei JAV atsirado sunkiai išsprendžiamų klausimų dėl vienodo įstatymų taikymo visiems piliečiams principo, visuotinai priimtos išsivysčiusios ir civilizuotos visuomenės savybės. Šis lygybės principas turėtų ginti silpnuosius nuo stipriųjų ir užtikrinti tinkamą elgesį su visais. Amerikoje po rizikingos hipotekos krizės jis nepadarė nieko.

Šis principas turėtų užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą: jeigu esate skolingi bankui pinigų už savo namą, jo negalima tiesiog atimti nesivadovaujant numatyta teisine tvarka. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ir savaitėmis amerikiečiai stebėjo, kaip keli žmonės neteko savo būstų net neturėdami jokių skolų.

Kai kuriems bankams tai tėra šalutiniai nuostoliai, bet milijonai amerikiečių turi būti iškeldinti iš savo namų. Iš tikrųjų teise atimti būtų buvę naudojamasi dar daugiau, jeigu nebūtų įsikišusi valdžia. Procedūriniai trūkumai, neišsami dokumentacija ir nevaldomas sukčiavimas, lydėję bankų siekį gauti milijonus iš blogų paskolų nekilnojamojo turto burbulo laikotarpiu, apsunkino įsivyravusios netvarkos tvarkymą.

Daugumai bankininkų tai smulkmenos, į kurias neverta kreipti dėmesio. Dauguma iškeldintų žmonių nemokėjo įmokų ir juos iškeldinę asmenys daugeliu atvejų tai darė pagrįstai. Bet amerikiečiai neturėtų tikėti, kad teisingumas visada vykdomas. Nesakome, jog dauguma iki gyvos galvos nuteistų žmonių padarė nusikaltimą, atitinkantį bausmę. JAV teisinė sistema reikalauja daugiau, ir mes sukūrėme procedūrines apsaugas, skirtas tokiems reikalavimams.

Tačiau bankai šias apsaugas nori apeiti. Jiems neturėtų būti leista to padaryti.

Kai kuriems visa tai gali priminti dalykus, vykusius Rusijoje. Čia vienodo įstatymų taikymo visiems piliečiams principas, tiksliau - bankroto įstatymai, buvo naudojamas kaip teisinis mechanizmas vieną grupę savininkų pakeisti kita. Teismai buvo paperkami, dokumentai - padirbami; procesas vyko sklandžiai. Amerikoje korupcija - aukštesnio lygio. Paperkami ne teisėjai, bet "perkami" patys įstatymai per rinkimų kampanijų aukas ir lobizmą. Kai kurie tai vadina "amerikietiško stiliaus korupcija".

Anksčiau plačiai žinota, kad bankai ir hipotekos įmonės verčiasi grobuoniška skolinimosi praktika, nukreipta į mažiausiai išsilavinusius ir labiausiai finansiškai neinformuotus žmones. Jos užkardavo paskolas, kurios reiškė didžiausius mokesčius ir didžiulę riziką (tiesa, bankai bandė prisigretinti ir prie labiau finansinius reikalus išmanančių žmonių, pavyzdžiui, "Goldman Sachs" leido vertybinius popierius, kurie buvo pasmerkti krachui). Tačiau bankai pasinaudojo savo politine įtaka, kad užkirstų kelią valstijoms priimti įstatymus, draudžiančius tokią veiklą.

Kai paaiškėjo, kad žmonės negali grąžinti skolų, žaidimo taisyklės pakito. Bankroto įstatymai buvo pakeisti ir įvesta "dalinės sutartinės vergovės" sistema. Tarkime, asmuo, turintis skolų, prilygstančių 100 proc. jo gaunamų pajamų, gali būti priverstas visą likusį gyvenimą atseikėti bankui 25 proc. savo bendrųjų pajamų (neatskaičius mokesčių), nes bankas gali kasmet pridėti 30 proc. siekiančias palūkanas. Galiausiai paskolos savininkas būtų skolingas daugiau, negu bankas kada nors gautų, nors iš esmės skolininkas "dirbo" jam ketvirčiu etato.

Kai šis bankroto įstatymas buvo priimtas, niekas neprieštaravo tam, kad jis kirtosi su sutarties šventumu: užsitraukus skolą humaniškesnis ir ekonomiškai racionalus bankroto įstatymas suteikė žmonėms šansą pradėti viską iš naujo, jeigu skolos grąžinimo našta taptų pernelyg nepakeliama.

Tai žinodami kreditoriai turėjo suteikti paskolas tik tiems, kurie galėjo jas grąžinti. Tačiau galbūt skolintojai numanė, kad valdant respublikonams jie gali duoti blogas paskolas ir vėliau keisti įstatymus, kurie prispaustų nepasiturinčiuosius.

Kas ketvirta paskola Amerikoje yra negatyvios maržos: skola viršija namo kainą. Vis daugiau žmonių sutarė, kad vienintelis būdas spręsti šią problemą - nurašyti principo (kas yra praskolinta) vertę. Amerikoje gyvuoja ypatinga korporacinio bankroto procedūra, pavadinta 11 skyriumi. Jame numatomas greitas restruktūrizavimas, nurašant skolą ir dalį jos konvertuojant į paprastąsias akcijas. Juk svarbu išsaugoti įmones, neprarasti darbo vietų ir augimo. Tačiau taip pat svarbu išsaugoti šeimas ir bendruomenes. Taigi Amerikai reikia "namo savininko" 11 skyriaus.

Kreditoriai tam prieštarauja ir tvirtina, kad toks įstatymas pažeistų jų nuosavybės teises. Tačiau beveik visos įstatymų pataisos kam nors suteikia naudos kitų sąskaita. Kai 2005 metais buvo priimtas bankroto įstatymas, naudos gavo skolintojai; jiems nerūpėjo, kaip šis įstatymas paveiks skolininkų teises.

Didėjanti nelygybė kartu su netobula rinkimų kampanijų finansavimo sistema grasina paversti Amerikos teisinę sistemą farsu. Kai kurie tai galbūt dar vadins "vienodo įstatymų taikymo visiems piliečiams principu", tačiau šis principas negins silpnųjų nuo stipriųjų - priešingai, leis juos išnaudoti.

Šiandien Amerikoje išdidų tvirtinimą "teisingumas lygus visiems" keičia kuklesnis "teisingumas tiems, kas gali jį įpirkti". O tai galinčių padaryti žmonių vis mažėja.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"