TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teismas veja Nukryžiuotąjį iš klasių

2009 11 06 0:00
Visoje Italijoje klasėse kabo Nukryžiuotasis.
LŽ archyvo nuotraukos

Italų vaikai iš kartos į kartą augo mokydamiesi klasėse, kuriose virš lentos kabo Nukryžiuotasis. Todėl Europos teismo sprendimas išguiti iš valstybinių mokyklų šį simbolį sukėlė šalyje didžiausią triukšmą.

Italai audringai reagavo į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad Nukryžiuotojo atvaizdai šalies mokyklose pažeidžia pasaulietinio švietimo principus ir turi būti pašalinti. Teismas nusprendė, kad šis katalikiškas simbolis klasėse pažeidžia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir gali trikdyti mokinius, kurie nėra krikščionys.

Šioje byloje ieškovė buvo suomių kilmės Italijos pilietė Soile Lautsi, kuri norėjo, kad jos vaikai gautų pasaulietinį išsilavinimą.

Ji pasiskundė Strasbūre įsikūrusiam teismui, kad vidurinėje mokykloje Šiaurės Italijoje netoli Venecijos, kurią lankė jos vaikai, Nukryžiuotasis kabėjo kiekvienoje patalpoje. Į S.Lautsi protestus vietos valdžia nereagavo. Ji beveik aštuonerius metus kovojo Italijos teismuose, kad Nukryžiuotasis būtų nukabintas. Veneto regiono, kuriame ji gyvena, teismas atmetė jos argumentus ir tai paskatino ją kreiptis į Strasbūrą.

Nors Strasbūro teismas patenkino S.Lautsi ieškinį ir priteisė jai 5 tūkst. eurų kompensacijos, kurią turės sumokėti Italijos valstybė, tai dar nereiškia galutinės pergalės. Aukšti Italijos pareigūnai, tiek dešinieji, tiek kairieji, labai neigiamai reagavo į septynių teisėjų sprendimą.

Pasipiktinimo audra

"Nukryžiuotasis yra vienas mūsų tradicinių simbolių ir visiškai neprimeta vaikams katalikiškų principų", - pareiškė premjero Silvio Berlusconi dešiniųjų vyriausybės švietimo ministrė Maria Stella Gelmini. Ji pridūrė, kad "niekam, ir jau tikrai ne ideologiškam Europos teismui", nepavyks ištrinti italų identiteto.

Kiti ministrai pareiškė esą tokio sprendimo įžeisti, vadino jį absurdišku, gėdingu ir net pagonišku. Vienas kabineto narys apgailestaudamas konstatavo, kad "Europa pamiršo savo krikščioniškas šaknis", be to, neturi teisės kištis į Italijos vidaus reikalus. Užsienio reikalų ministras Franco Frattini Nukryžiuotojo draudimą pavadino "mirtinu smūgiu Europos vertybėms". Naujasis opozicinės Demokratų partijos lyderis Pierluigi Bersani sakė, kad sprendimas stokoja sveiko proto - senos tradicijos, tokios kaip Nukryžiuotasis, negali niekam būti įžeidžiamos.

"Europos teismo sprendimas yra trumparegiškas ir neteisingas", - pareiškė Vatikano atstovas tėvas Federico Lombardi. Pasak jo, Vatikaną tai šokiravo ir nuliūdino.

"Tai bjaurus sprendimas, - sakė buvęs kultūros ministras Rocco Buttiglione, padėdavęs rašyti popiežiaus enciklikas. - Jis turi būti griežtai atmestas. Italija turi savo kultūrą, savo tradicijas ir savo istoriją. Tie, kurie pas mus atvyksta, turi suprasti ir priimti šią kultūrą ir šią istoriją."

Imigrantai keičia šalies veidą

Italijos vyriausybė jau nusprendė, kad apskųs Europos teismo sprendimą, todėl byla gali būti nagrinėjama iš naujo. Tačiau jei sprendimas nebus pakeistas, jis įsigalios per tris mėnesius.

Nukryžiuotieji Italijos mokyklose buvo pradėti kabinti trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Karta iš kartos italų vaikai augo mokydamiesi klasėse, kuriose virš lentos kabo medinis arba metalinis Nukryžiuotasis. Tačiau 1985 metais krikščionybė liovėsi buvusi valstybinė Italijos religija, o per pastaruosius dešimtmečius Italija liovėsi būti šalimi, eksportuojančia migrantus, ir tapo šalimi, juos priimančia. Į Italiją atvyko apie 4,5 mln. ekonominių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų iš Afrikos, Azijos ir Rytų Europos. Užsieniečių antplūdis kelia šalyje didelę įtampą. Ypač priešiškai italai priima romus iš Rytų Europos šalių ir musulmonus iš Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų. Šiuo metu Italijoje vyksta audringi debatai, kaip elgtis su didėjančia imigrantų bendruomene, kurios didžiausią dalį sudaro musulmonai, tad Nukryžiuotojo draudimas tikriausiai taps dar vienu kovos šūkiu vyriausybės politikai varžyti atvykėlius.

Ispanijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos mokyklose taip pat vyko diskusijos, ar religiniai simboliai turi būti uždrausti valstybinėse mokyklose. Pastarasis teismo sprendimas gali paskatinti iš naujo imtis šios problemos visoje Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"