TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tektoniniai lūžiai Vidurio Europoje

2011 05 25 0:00
Vyšegrado šalys galvoja apie bendrą gynybą.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyšegrado grupės šalys nutarė sukurti savo gynybinį aljansą arba kovinę grupę. Tai jau aptarė jų gynybos ministrai.

Vyšegrado grupės, kuriai priklauso Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija, sprendimas nėra netikėtas, nes šios Vidurio Europos valstybės jau seniai yra susirūpinusios savo saugumu ir nori glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje. Kadangi NATO nerodo didelio susidomėjimo šiuo regionu, o Rusija nėra linkusi atsisakyti savo interesų postsovietinėje erdvėje, reikėjo tikėtis, kad Vyšegrado valstybės anksčiau ar vėliau imsis spręsti savo saugumo klausimus pačios, nors teoriškai jų saugumą turėtų užtikrinti du svarbūs aljansai - Europos Sąjunga (ES) ir NATO, susikūrę Antrojo pasaulinio karo nuniokotoje Europoje. Anksčiau abi šios organizacijos nuolat daugiau ar mažiau konfliktavo su Sovietų Sąjunga, kuri šaltojo karo metais galėjo greitai nusiųsti savo karines divizijas į Vakarų Europą.

Kai 1990 metais Vidurio Europa ėmė vaduotis iš komunizmo, o netrukus prisijungė prie ES ir NATO, atrodė, kad joms jau nebegresia joks realus pavojus. Tačiau po 2000 metų šis regionas vėl ėmė jaustis nesaugus, nes labai savarankiškai pradėjo elgtis susivienijusi ir sustiprėjusi Vokietija, o Rusija vėl ėmė demonstruoti savo imperines ambicijas. Be to, šios abi valstybės puikiai sutarė tarpusavyje. Tačiau nors Rusija šiuo metu nekelia tokios grėsmės, kokią ji kėlė šaltojo karo metais, Vidurio Europa vis dar jaučia iš Maskvos sklindantį pavojų ir nori, kad NATO traktuotų Rusiją taip pat kaip ji. Tačiau Vokietija linkusi laikyti Rusiją savo verslo partnere, nes į ją ji gali eksportuoti savo prekes, o iš ten pigiau pirkti energetinių išteklių.

Du skirtingi požiūriai ypač smarkiai susidūrė aptarinėjant naują NATO strateginę koncepciją, kai Vidurio ir Rytų Europa ėmė reikalauti didesnių saugumo garantijų. Tačiau Jungtinės Valstijos, kurios ir yra didžiausias šio saugumo garantas, jau dešimt metų įsivėlusios į karus Artimuosiuose Rytuose ir yra nepajėgios labiau rūpintis Europa. NATO tapo nepajėgi užtikrinti Vidurio Europos nacionalinių saugumo interesų, nes pastaruoju metu labiau orientuojasi į tarptautinį krizių valdymą, o ne kolektyvinio saugumo garantijų teikimą savo narėms, o ES net nesugeba vesti efektyvios užsienio politikos - tai rodo dabartiniai įvykiai Libijoje. Be to, Vyšegrado ir Baltijos šalių interesai skiriasi nuo aktualiausių didžiosioms ES valstybėms, tad Europa ėmė skirstytis į grupes pagal regioninius interesus.

Šiaurės šalys pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos valstybėmis, o Vyšegrado grupės narės - tarpusavyje. Kiekvienas šis blokas apima atskirą geografinį regioną. Šiaurės ir Baltijos šalys fokusuoja savo interesus Baltijos jūros regione, o Vyšegrado grupei labiau rūpi didėjanti Maskvos įtaka su jomis besiribojančiose valstybėse, t. y. Baltarusijoje, Ukrainoje ir Moldovoje. 60 metų šio Europos regiono bendrumą buvo nulėmusios geopolitinės sąlygos, o dabar jis susiskaidė į atskirus blokus. Vyšegrado šalys, nenorėdamos likti "pilkojoje zonoje", ir ėmė galvoti, kaip apsiginti pačioms.

Svarbiausią vaidmenį šiame procese vaidina Lenkija, skirianti Baltijos valstybes nuo šiaurinių kaimynų, tarp kurių dominuoja Švedija, kurią Lenkija laiko savo strategine partnere. Tačiau jos pačios istorinės šaknys yra šiauriniuose Karpatų šlaituose, tai ją geografiškai jungia su kitais Vyšegrado grupės nariais. Lenkija yra ištikimiausias Jungtinių Valstijų sąjungininkas Vidurio Europoje, taip pat daugiausia gyventojų turinti regiono valstybė. Dar ji turi ir dinamiškiausią ekonomiką. Tad kad ir kaip ten būtų, Lenkija vaidins svarbiausią vaidmenį Vidurio Europoje ir labiausiai ardys Maskvos planus šiame regione.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"