TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Telkia dėmesį į Suvalkų koridorių

2016 07 06 15:09
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lenkijos pakraštyje, netoli sienos su Lietuva, įsikūrę Suvalkai ilgą laiką buvo menkai žinomi pašaliečiams, išskyrus pigesnių produktų atvykstančius lietuvius ir dvišalius santykius tiriančius istorikus. 

Tačiau 60 tūkst. gyventojų miesto vardą dabar puikiai žino ir dauguma NATO karininkų, kuriems vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsauga būtų kertinė užduotis ginant Baltijos šalis nuo Rusijos.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, kurių gynyba bus aptariama penktadienį Varšuvoje prasidedančiame Aljanso viršūnių susitikime.

Anot Lietuvos Vyriausybės, Maskva tokį scenarijų repetuoja jau ne vienus metus.

„Pratybose „Zapad 2009“, paskui „Zapad 2013“ vienas iš scenarijų buvo taip vadinamas Karaliaučiaus srities deblokavimas. Tas deblokavimas reiškia pietinės Lietuvos okupaciją“, – interviu BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Tie scenarijai yra žinomi ir mūsų pajėgų stiprinimas yra susijęs su tuo, kad tokie scenarijai nebūtų įgyvendinami“, – pridūrė ministras, tačiau atsisakė detalizuoti konkrečius planus.

„Durys į NATO“

Suvalkų vardas lietuvių istorinėje atmintyje daugeliui asocijuojasi su 1920 metų sutartimi, kurios reikšmė ginče dėl Vilniaus išlieka diskusijų objektu. Tačiau pastaraisiais metais Suvalkų koridorius tapo bendru lietuvių ir lenkų rūpesčiu, skatinančiu vienytis bendros grėsmės akivaizdoje.

Šis žemės ruožas dažnai lyginamas su Fuldos koridoriumi – NATO šalių ir sovietinio bloko skiriamąja linija Vokietijoje, kurią Vakarai vertino kaip palankiausią vietą sovietų tankams įriedėti į Vakarų Vokietiją.

„Suvalkų koridorius – tai durys į NATO, per kurias gali įžengti kariai iš Karaliaučiaus ir Baltarusijos“, – BNS sakė lenkų ekspertas Marcinas Zaborowskis, analitinio centro „CEPA“ viceprezidentas.

Pasak jo, Varšuva siekia šioje teritorijoje svarsto dislokuoti sąjungininkų ir nacionalines pajėgas.

Suvalkų koridorių ne kartą iš oro yra žvalgęs ir Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadas generolas Benas Hodgesas.

Nors Rusija smarkiai nusileidžia NATO karinėje srityje ir nebūtų pajėgi laimėti konvencinio karo, ji yra toli pažengusi vystydama oro gynybos, raketų, artilerijos ir karinio laivyno pajėgumus, kuriais būtų siekiama karo atveju užkirsti kelią sąjungininkų atvykimui tiek sausuma Suvalkų koridoriuje, tiek Baltijos jūra.

Jei Maskvai pavyktų greitai užimti teritoriją, pavyzdžiui, netikėtai sieną kirtus dalyvaujantiems pratybose pasienio regione kariams, ir taip nedelsiant izoliuoti konfliktą, ji galbūt tikėtųsi lėtesnės NATO reakcijos, išvengiant didelio masto plataus Aljanso įsitraukimo į karą.

„Tai gali sukelti NATO sunkią dilemą, ar įsitraukti į šią sunkią kovą ir atgauti teritorijas, ar palikti jas likimo valiai. Jeigu NATO padarytų būtent taip, Aljanso patikimumas stipriai sumenktų, o tai būtų didžiulė pergalė Rusijai“, – BNS sakė Lenkijos tarptautinių santykių instituto analitikas Arturas Kacprzykas.

Vietiniai apie karą nekalba

Anot diplomatų, NATO viršūnių susitikime Varšuvoje bus aptariamas pasirengimas reaguoti į tokį scenarijų. Gynybos planai liks įslaptinti, tačiau Lenkijos sostinėje numatoma viešai paskelbti daugiau detalių apie tarptautinių batalionų dislokavimą kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje.

Batalionui Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Britanija, o Lenkijoje – Jungtinės Valstijos. Kiekviename batalione turėtų būti apie tūkstantį karių. Kartu NATO turėtų deklaruoti pasirengimą vykdyti dialogą su Rusija, nepaisant didžiausios tarpusavio įtampos nuo Šaltojo karo, kuri kilo dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje.

Rusija tikina neturinti jokių planų užpulti Baltijos šalių ir teigia, kad tai ji jaučiasi vis stipriau supama NATO pajėgų. Rusijos vadovai ne kartą kaltino JAV ir NATO be reikalo eskaluojant įtampą prie jos vakarinių sienų.

Pačiuose Suvalkuose apie tapimą potencialaus karo židiniu garsiai nekalbama.

„Pas mus Suvalkuose dar nelabai apie tai kalbama, nebent vyrai pradeda kažką politikuoti. Bet neįsibėgėja ta tema“, – BNS sakė Suvalkų lietuvių bendruomenės pirmininkė Teresė Uzdilaitė.

Autoriai: Vaidotas Beniušis, Saulius Jakučionis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"