TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ten, kur gintaras dera su lotosu

2013 07 25 6:00
Gdanske galima paplaukioti laivu "Smiltynė". Palmyros Krupenkaitės nuotraukos

Gdanskas - vienas gražiausių Lenkijos miestų, viliojančių turistus įspūdinga architektūra. Kartu tai į ateitį besiorientuojantis miestas, kuriame mokami didžiausi Lenkijoje atlyginimai.

Gdanske iš karto į akis krinta Motlavos upe turistus plukdantis laivas "Smiltynė". Pasukęs į vieną jaukiausių gatvių - Mariackos, pamatai, kad viena kavinė kviečia lankytojus paragauti "lietuviškų šaltibarščių". Netoliese galima nusipirkti ir lankstinuką apie miesto įžymybes lietuvių kalba. Yra Gdanske ir Lietuvių gatvė. Tokie lietuviški akcentai nelabai stebina, nes nemažai šio šiaurinės Lenkijos miesto gyventojų kilę iš Vilniaus krašto. Gdanske juokaujama, kad iš Vilniaus atvyko, matyt, ne patys blogiausi žmonės, nes jų vaikai dabar valdo Lenkiją. Šalies Seimo maršalka, Gdansko ir Gdynės merai, koncerno "Lotos Group" prezidentas - visų šaknys Vilnijos krašte. Gal todėl ir Kaziuko mugė Gdanske prigijo, tik ji vyksta ne kovo mėnesį kaip Lietuvoje, o rugsėjį. Tuomet mieste dažnai galima išgirsti kalbant lietuviškai, nes į mugę suvažiuoja nemažai tautodailininkų ir turistų iš Lietuvos.

Pačiame Gdanske ir aplink jį - puikūs keliai, naujas oro uostas, kaip didžiulis gintaro gabalas atrodanti įspūdinga arena, kurioje telpa 43 tūkst. žmonių. Ji specialiai pastatyta pernai vykusiam Europos futbolo čempionatui. O puošnūs olandiškos architektūros namai, upės krantinėje stovintys ir akį traukiantys senoviniai laivai bei šiuolaikinės privačios jachtos suteikia šiam miestui žavesio ir jaukumo.

Milžiniška sporto arena, pastatyta specialiai Europos futbolo čempionatui.

Vaivadijos centras

Gdanskas - Pamario vaivadijos centras, traukiantis investuotojus ir gaunantis daugiau lėšų iš Europos Sąjungos fondų nei kiti Lenkijos regionai. Čia nesunku rasti darbą, todėl į šį miestą daugiau žmonių atvažiuoja, nei iš jo išvažiuoja. Gdanske natūralus gyventojų prieaugis - didžiausias Lenkijoje (3,1 vaiko). Miesto valdžia kuria ambicingus planus ir sako, kad po dvejų metų iš Gdansko bus lengva automobiliu pasiekti net Adrijos jūrą, nes jau nutiesta 140 kilometrų šios transeuropinės autostrados - iki Torunės.

Dujų paieška

Gdanskas savo ateitį sieja ir su skalūnų dujomis. Manoma, kad Lenkijoje jų yra tik Pamario regione. Suradus skalūnų dujų buvo daug optimizmo, nes tikėtasi, kad jos leis visiškai išsivaduoti nuo rusiškų dujų priklausomybės, o tada suklestės ne tik Pamario vaivadija, bet ir visa Lenkija. Išduoti leidimai ieškoti skalūnų dujų 86 proc. Pamario vaivadijos. Tačiau kiek iš tiesų yra tų dujų, ar ekonomiškai apsimokės jas išgauti, vis dar neaišku. "Kiekviename sklype būtina padaryti po du 3-4 kilometrų gylio gręžinius. Vieno jų kaina - 6 mln. dolerių. Užtruks dar kelerius metus, kol sudarysime skalūnų dujų išteklių žemėlapį. Tada ir paaiškės, ar verta jas išgauti, nes tas procesas tikrai bus nelengvas", - pasakojo Gdansko seimelio kanceliarijos direktorius Lukaszas Grzędzickis. Lenkai stengiasi sukurti ir savas skalūnų dujų išgavimo technologijas, kad nebūtų priklausomi vien nuo amerikietiškųjų.

Šiuo metu daug investuojama į Svinouscės terminalą. Jis turėtų pradėti veikti jau kitais metais. Tada dujų bus galima įsivežti iš Jungtinių Valstijų ir iš Kataro, su kuriuo jau pasirašyta sutartis. Nors Lenkija daug dujų ir naftos perka Rusijoje, naftos dar atsigabenama ir tanklaiviais, o šalia Ggansko uosto yra pastatyti didžiuliai dujų sandėliai. "Jei Vladimiras Putinas sumanytų užsukti kranelį, mums didelių problemų nekiltų, ne taip kaip Baltarusijoje ar Ukrainoje", - didžiuodamasis kalbėjo L.Grzędzickis.

"Lotos" - Gdansko rėmėjas

Kiek toliau nuo istorinio miesto centro - antro pagal dydį Lenkijos naftos koncerno "Lotos", kuriame dirba 5000 žmonių, būstinė. Naujas gražus pastatas įsikūręs šalia 1975 metais pradėjusios veikti naftos perdirbimo gamyklos. Dabar tai vidutinio dydžio įmonė, per metus perdirbanti 10,5 mln. tonų naftos, nors vadinama viena moderniausių Europoje. Joje pagaminto benzino litras kainuoja vos 1,5 zloto, tačiau degalinėse parduodamas daugiau kaip po 5,4 zloto. Šiuo metu gamykla daugiau gamina ne benzino, bet dyzelinių degalų, nes jų paklausa Europoje labai didelė. Būtent dyzelinas sudaro daugiau kaip 50 proc. visos įmonės produkcijos. Į Vakarus "Lotos" eksportuoja aviacinius ir dyzelinius degalus, į Rytus - variklių alyvą. O kaip šalutinis produktas išsiskiriančios dujos jau nebesudeginamos kaip anksčiau, bet vėl grąžinamos į gamybos procesą.

Naftos "Lotos" gauna ir jūra, ir "Draugystės" naftotiekiu (kuris Lietuvai "vis dar remontuojamas") iš Rusijos. Šią Gdansko kompaniją (kaip ir "Mažeikių naftą"), taip pat jos naftos tiekimo punktus norėjo perimti rusų koncernas "LUKoil", nes Rusija neturi naftos perdirbimo gamyklų Vidurio Europoje. Įmonės norėjo ir didžiausias Lenkijos koncernas "Orlen", tačiau tam pasipriešino Gdansko miestas, mat "Lotos" - bene didžiausias jame vykstančių renginių rėmėjas.

Iš kur pasaulio gintaro sostine vadinamame Gdanske atsirado "Lotosas"? Toks poetiškas koncerno pavadinimas buvo perimtas iš 1990 metais įmonėje pradėtos gaminti variklių alyvos "Lotos", kuria prekiaujama ir Lietuvoje. Kodėl ji buvo taip pavadinta, šiandien niekas negali pasakyti. "Ši gėlė simbolizuoja tyrumą, nes lotosas, net ir augdamas prastoje aplinkoje, išlieka tyras. Viena alyvos funkcijų - surinkti visą purvą, kad variklis liktų švarus. Tai graži versija. "Lotos" vardu pasivadino ir naftos koncernas. Beje, nuo 2003 metų jis turi "Lotos Group" pavadinimą", - aiškino naftos gamyklos darbuotojas Robertas Stępniakas, vaikštinėjantis po jos teritoriją baltais džinsais.

"Lotos" valdo ir Lietuvos "Geonaftą". Koncernas, išgaunantis naftą mūsų šalyje, ketina investuoti ir į skalūnų dujų paiešką, nes Lenkijos verslininkai aktyviai domisi Lietuva. Tačiau Lietuvos verslininkai į Gdanską, kaip ir į visą Pamario vaivadiją, neskuba, nors vien trimiestyje (Gdanske, Gdynėje ir Sopote) priskaičiuojama 1,2 mln. gyventojų, todėl regionas ir sulaukia daug investicijų iš viso pasaulio. "Paklausimų dėl verslo esame gavę net iš Taivano ir Tailando, bet ne iš Lietuvos", - sakė bendrovės "Invest in Pomerania" projektų vadybininkas Michalas Kacprowiczius.

Gdanskas didžiuojasi "Lotos" koncernui priklausančia naftos perdirbimo gamykla.

Investuoja į verslą, o ne į šaligatvius

Gdanskas taip pat didžiuojasi savo Mokslo ir technologijų parku, įsteigtu 1997 metais Žarnovece. Čia kadaise ketinta statyti atominę jėgainę, todėl jos teritorijoje buvo išlikusi gana gera infrastruktūra. Parke dominuoja auštosios technologijos, tikslioji inžinerija, biomedicina. Jame dirba daug jaunų, originalių idėjų turinčių ir iniciatyvių žmonių. Yra ir verslo inkubatorius, čia pradedantiesiems verslą trejus metus sudaromos šiltnamio sąlygos. Gdansko vicemeras Andrzejus Bojanowskis įsitikinęs, kad miesto pasirinkta strategija pirmenybę teikti verslui, o ne gatvėms ir šaligatviams, pasitvirtino. Šiame parke veikiančių įmonių sumokami mokesčiai papildo miesto biudžetą, o jame dirbančių žmonių atlyginimai - vieni didžiausių Lenkijoje. Tai leidžia atgaivinti ir buvusias apleistas teritorijas, o išsilavinusiems, ambicijų turintiems gyventojams nereikia vykti į užsienį ieškoti gerai mokamo darbo. "Lenkai noriai kuria savo verslą. Iš prekybos gyvenome šimtus metų, ji mums padėjo išlikti, o kartu išmokė, kaip susikurti gyvenimą", - šypsodamasis aiškino A.Bojanowskis. Jis patikino, kad savo įmonę Gdanske galima įsteigti per savaitę.

"Solidarumo" lopšys

Dar viena Gdansko įžymybė - Lenino laivų statykloje atsiradusi bene garsiausia pasaulyje darbininkų profsąjunga "Solidarumas" ("Solidarnosz"), kuriai buvo lemta pradėti griauti komunizmą. Ši statykla jau bankrutavusi, bet klestėjimo laikais joje dirbo 17 tūkst. žmonių. Tai, kas liko iš įmonės, sudomino tik Ukrainos verslininkus. Vieni buvusioje laivų statykloje pradėjo gaminti vėjo jėgainių stulpus, kiti ėmėsi laivų remonto. Pastarųjų įmonė vadinasi kaip ir garsioji Gdansko laivų statykla - "Stocznia Gdanska", tik su buvusia ši neturi nieko bendra. O ir sekasi jai, matyt, nelabai gerai, nes darbininkams vėluojama išmokėti atlyginimus.

Šalia garsiosios laivų statyklos stovi 1980 metais už jos darbininkų lėšas pastatytas Trijų kryžių paminklas, skirtas nuo komunistų kulkų žuvusiems kolegoms. Kyla ir "Solidarumo" muziejus. Jam pastatyti ir įrengti skirta milžiniška suma - 227 mln. zlotų. Muziejus atrodo kaip milžiniškas surūdijęs laivas. Tokią simboliką kiekvienas gali suprasti kaip jam patogiau. Netoliese ant išlikusios tvoros iškalti ir pirmosios nekomunistinės profsąjungos Rytų Europoje reikalavimai. Kai kurie jų dabar net kelia juoką. Pavyzdžiui, tuomet darbininkai reikalavo, kad pensinis amžius moterims būtų sutrumpintas iki 50 metų, o vyrams - iki 55, kad moterims būtų suteikiamos trejų metų motinystės atostogos, o visiems vaikams - garantuota vieta darželyje, kad būtų panaikintos komercinės prekių, kurių paprastose parduotuvėse negalėdavai nusipirkti, kainos. Šiandien, kai Lenkijoje jau svarstoma, ar nevertėtų moterims ir vyrams pensinį amžių pailginti iki 67 metų, tokie reikalavimai atrodo gana naivūs, bet Lenino laivų statykloje dirbusiems žmonėms jie atrodė protingi.

Ant laivų statyklos vartų išlikęs ir senasis įmonės pavadinimas, tik jame buvęs žodis "Lenino" jau atsidūrė istorijos šiukšlyne. Tačiau ir už tai reikėjo kovoti, nes netrūko tokių, kurie sakė, kad jo nevalia išmesti, nes tai istorijos atspindys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"