TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teroristai iš Sirijos baisesni nei kovotojai iš Rusijos

2015 01 20 6:00
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pabrėžė, kad jeigu situacija drastiškai nepasikeis, sankcijų Rusijai klausimas bus svarstomas tik pavasarį. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu dalis europiečių - daugiausia žemyno vakaruose - labiausiai nerimauja dėl galimų radikalių musulmonų atakų ir svarsto, kaip būtų galima jų išvengti. Kitiems aktualesnė problema: ką daryti, kad pagaliau baigtųsi karas Rytų Ukrainoje, ir kokiais būdais būtų įmanoma normalizuoti santykius su Rusija. Šios temos vyravo ir vakarykščiame Europos Sąjungos (ES) Tarybos susitikime Briuselyje.

Ši institucija kartu su Europos Parlamentu kuria Bendrijos teisės aktus. Nelygu svarstomos temos, į jos susirinkimus suvažiuoja skirtingoms sritims atstovaujantys šalių ministrai, šį kartą - užsienio reikalų. Į susitikimą taip pat buvo pakviestas Arabų lygos generalinis sekretorius Nabilas al Arabis.

Bendradarbiaus ir su islamo šalimis

Diskutuojant terorizmo grėsmės klausimu šalių vyriausybėms didžiausią nerimą kelia tie Europos musulmonai, kurie išvyksta į Siriją ar Iraką kariauti džihado ir grįžta atgal profesionaliai apmokyti, pasisėmę radikalių idėjų ir šventai įtikėję savo misija - atversti į islamą visą pasaulį, o besipriešinančius šiai idėjai tiesiog išnaikinti.

Kaip reikėtų elgtis su šiais asmenimis, ministrai kol kas nenusprendė. Jų tikslas buvo aptarti galimas priemones ir pasiruošti kitą mėnesį vyksiančiam viršūnių susitikimui, skirtam aptarti, kaip būtų galima užkirsti kelia galimiems teroro aktams Europoje. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ragino kovojant su radikaliais musulmonais ne tik glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, bet prie šios kovos kviesti prisidėti ir islamiškas valstybes, kurios labiausiai kenčia nuo ekstremistų.

Praėjusių metų duomenys rodo, kad Islamo valstybės (IS) gretose Irake ir Sirijoje kovoja apie 15 tūkst. užsienio džihadistų. Daugiau nei 3 tūkst. jų - radikalūs musulmonai iš Vakarų valstybių. Žinoma, šie skaičiai gali būti ir didesni. Dažniausiai prie IS prisideda radikalai iš arabų šalių: pirmiausia Tuniso, Saudo Arabijos ir Maroko. Europoje ryškiai pirmauja Prancūzija - iš čia į Iraką ir Sirija išvyko kovoti apie 1,4 tūkst. radikalių musulmonų. Apytiksliai perpus mažiau - iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Tačiau iš Belgijos jų išvyko daugiausia, jei lyginsime pagal gyventojų skaičių.

Sirijoje ir Irake vykstantį karą analitikai lygina su Afganistano konfliktu devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tuomet tūkstančiai radikalių musulmonų iš viso pasaulio plūdo padėti mudžahedams kovoti su sovietų pajėgomis. 1989 metais karas oficialiai baigėsi islamistų pergale, tačiau daliai radikalių kovotojų tai dar toli gražu nebuvo pabaiga. Jie grįžo į savo gimtąsias šalis ir toliau vykdė atakas prieš kitatikius. Vienas jų - Saudo Arabijos pilietis, teroristinės organizacijos "Al-Qaeda" įkūrėjas Osama bin Ladenas, organizavęs Rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Mažai kas trokšta, kad panašus lyderis iškiltų ir iš Sirijos griuvėsių, tačiau Vakarai niekaip nesutaria, kaip būtų galima to išvengti. Šalys stengiasi atidžiai stebėti visus į Artimuosius Rytus vykstančius savo piliečius, o kai šie grįžta, dažnai būna sulaikomi. Tačiau kol kas nei skrydis į Siriją, nei kelionė atgal nė vienoje Vakarų šalyje nėra laikomi nusikaltimais, o nustatyti, ką pargrįžusieji ten veikė, teisėsaugai gali būti ypač sudėtinga.

Iš pradžių, vos paskelbę, kad Sirijoje kuria kalifatą, IS lyderiai ramino Vakarus, jog šiems nėra ko bijoti. Esą tikslas - tik įkurti islamo valstybę Artimuosiuose Rytuose. Tačiau vėliau, kai Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoti su grupuote pasiuntė savo pajėgas, džihadistai paskelbė imsią keršyti. Neilgai trukus pasirodė vaizdo įrašai su jų įvykdytomis žiauriomis egzekucijomis belaisviams iš Vakarų.

Nepaisant to, apie kokį nors bendrą ES planą, kaip kovoti su radikaliais musulmonais, pradėta rimčiau kalbėti tik po pastarųjų 17 žmonių žudynių Paryžiuje ir praėjusios savaitės antiteroristinių reidų, per kuriuos žuvo du įtariamieji ir daugiau nei 20 buvo suimta Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Beje, Prancūzijos lyderių populiarumas po islamistų atakų šalies sostinėje smarkiai išaugo. Remiantis naujausių apklausų rezultatais, prezidento Francois Hollande'o reitingai šoktelėjo net 21 proc. - iki 40 proc., o premjerą Manuelį Vallsą palankiai vertina 61 proc. prancūzų - 17 proc. daugiau nei iki šiol.

Alternatyvus žinių šaltinis rusakalbiams

Veikiausiai susitarti dėl vieningo atsako į teroristų iš tolimosios Sirijos veiksmus ministrams bus lengviau nei dėl bendros politikos Rusijos, kurios kariuomenės daliniai kovoja rytiniame Europos pakraštyje, atžvilgiu. Nors būtent šis klausimas ES Tarybos darbotvarkėje numatytas kaip pagrindinis.

Praėjusiais metais ES pareigūnai ne kartą grasino Kremliui dar griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis nei tos, kurios buvo pradėtos taikyti po Krymo aneksijos, jeigu situacija Ukrainos rytuose dar pablogėtų. Tačiau šiuo metu apie naujus ribojimus niekas nebešneka, o kelios šalys netgi pageidautų, kad kai kurios sankcijos būtų panaikintos jau dabar, nelaukiant, kol Rusija nuspręs baigti karą ar grąžinti Ukrainai Krymą.

Suprantama, kad Rusijoje jau prasidedanti ekonomikos krizė, kurios neišvengiamybės nebeneigia ir šalies vadovai, gali turėti rimtų pasekmių ir už valstybės sienų. Kai kurioms Bendrijos narėms šios pasekmės gali būti skaudesnės nei kitoms. Rusijos naujienų agentūra TASS praneša, kad net septynios bloko šalys norėtų, kad sankcijos būtų panaikintos ar bent jau sušvelnintos. Tai - Austrija, Kipras, Čekija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Slovakija.

Vis dėlto ir F. Mogherini, ir kiti aukšti Briuselio pareigūnai nurodė, kad jeigu situacija Rytų Ukrainoje drastiškai nepasikeis, sankcijų Rusijai klausimas bus svarstomas tik pavasarį ir sprendimas priklausys tik nuo to, ar bus vykdomos Minsko paliaubų susitarimo sąlygos.

Dar vienas į ministrų darbotvarkę įtrauktas klausimas - ar verta plėtoti europietišką žiniasklaidą rusų kalba, kuri turėtų pateikti atsvarą Rusijos Europoje skleidžiamai propagandai. Tokią priemonę ir kitus būdus mažinti Kremliaus įtaką europiečiams pasiūlė Didžiosios Britanijos, Danijos, Lietuvos ir Estijos atstovai. Bendradarbiaujant su ES Latvijoje jau rengiamasi pradėti naujo televizijos kanalo rusų kalba veiklą. Tačiau jei toks kanalas bus pradėtas transliuoti visoje Europoje, prie jo pritraukti žiūrovus gali būti ganėtinai sudėtinga. Kol kas dauguma Europoje gyvenančių rusų pasikliauja oficialios Kremliaus žiniasklaidos skleidžiama informacija.

"The Wall Street Journal", Reuters, Bloomberg, BBC, ITAR-TASS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"