TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teroristų lizdas – komunų labirinte pasiklydusi Belgija

2015 11 30 6:00
Teroro pavojus temdo šventinę nuotaiką Briuselyje : šalia Kalėdų eglutės - ginkluoti Belgijos kariai.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Po teroro aktų Paryžiuje Belgijai klijuojama „žlugusios valstybės“ etiketė. Maža šalis kaltinama nesugebanti spręsti saugumo problemų ir tapusi teroristų lizdu.

Po teroro aktų Paryžiuje tyrimo epicentras persikėlė į Belgiją. Gyvenimas sostinėje keturias dienas buvo sustojęs, baiminantis tokių pačių atakų. Visame pasaulyje apžvalgininkai pradėjo kelti klausimą, kodėl būtent Belgija tapo tokia pažeidžiama islamistų keliamo pavojaus akivaizdoje.

Pasaulio žiniasklaida pažėrė daug svarstymų, kad Belgija tapo neveiksnia valstybe, turinčia groteskiškai sudėtingas nefunkcionuojančias struktūras, šalimi, kurioje teroristai nevaržomai gali regzti savo planus.

Iš dalies tokias kalbas paskatino Prancūzijos vyriausybė, bedusi pirštu į savo mažesniosios kaimynės saugumo spragas, taip iš dalies mėgindama nukreipti dėmesį nuo savo pačios saugumo struktūrų nesėkmių.

Belgijos geografinė padėtis – šalis Europos širdyje, besiribojanti su Prancūzija ir Vokietija, arti Jungtinės Karalystės, – lemia, kad tai išties labai patogi vieta tiek geriems, tiek ir blogiems veiksmams.

Tiesa, kad Belgijos žvalgybos tarnybos nėra to paties lygio kaip daugelyje kitų Europos šalių. Žvalgyba Belgijoje niekada nebuvo politikų dėmesio centre, šalis buvo pratusi iš dalies remtis savo kaimynių, ypač Prancūzijos, parama. Europoje Belgija reiškiasi kaip entuziastinga dalijimosi žvalgybine informacija šalininkė. Saugumo klausimams Belgijoje neskiriama tiek priemonių ir personalo, kaip kitose šalyse.

Belgijos politikus ir policiją galima apkaltinti ir tuo, kad jie leido šaliai tapti nelegalios prekybos ginklais centru. Iki reformų, padarytų prieš dešimtį metų, Belgijos ginklų įstatymai buvo vieni laisviausių Europoje.

Maža to, niekas nesirūpino investicijomis į kai kuriuos Briuselio rajonus ir nekreipė dėmesio į radikalizacijos problemą.

Tačiau didelė dalis tarptautinės kritikos buvo nukreipta į Belgijos valstybinių struktūrų trūkumus, jų netinkamumą atremti šiandienos pasaulio iššūkius.

Institucijų raizgalynė

Nacionalinė vienybė niekuomet nebuvo būdinga Belgijos politikams, net krizių laikais. Ir dabar, paaiškėjus, kad teroristai rezgė savo planus viename Briuselio rajone – Molenbeko komunoje, kurioje daugumą sudaro musulmonai, – vienas flamandų nacionalistų parlamento narys apkaltino prancūzakalbius socialistus, kad šie leidžia „islamo barbarams“ įsigalėti Briuselyje. Užsieniečiai dar pridėjo garo – „Le Monde“ paskelbė, kad Belgija yra valstybė be tautos. Paskui jau buvo šaipomasi, kad tai tauta be valstybės.

Belgijos Konstitucija buvo reformuota penkis kartus nuo 1970 iki 2001 metų, o užsitęsus diskusijoms dėl šeštosios reformos šalis 541 dieną gyveno apskritai be vyriausybės.

Belgija sukūrė sudėtingą sankaupą institucijų dėl virtinės kompromisų, pasiektų tarp dviejų pagrindinių kalbinių grupių, ir dėl savų interesų siekiančių politinių partijų.

Belgijos federaciją sudaro bendruomenės ir regionai. Trys bendruomenės atitinka šalies kalbines grupes – tai flamandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis kalbančios bendruomenės. Be to, yra trys regionai – Flandrijos, Briuselio ir Valonijos. Šalis dar dalijama į 10 provincijų ir 589 savivaldos tarybas.

Sudėtingos institucijos veikia ir kitose federalinėse valstybėse. Tačiau Belgijos ypatumas tas, kad tai labai maža ir labai urbanizuota šalis, ten viskas labai arti ir susipynę, ypač Briuselyje ir aplink sostinę. Tai vienintelė federacija, turinti dviejų tipų skirtingus federalinius subjektus, kurie iš dalies persidengia Briuselyje. Todėl Briuselio zonoje veikia trys regioninės vyriausybės, dvi bendruomenių vyriausybės, trys bendruomenių komisijos, dešimtys komunų, dvi provincijos administracijos ir federalinė vyriausybė – visos jos atsakingos už tam tikrus politikos aspektus. Todėl trūksta tarpusavio koordinacijos ir kyla painiava.

Eikvojamas elito laikas

Vien Briuselio regionas suskirstytas į 19 komunų ir 6 policijos zonas. Flamandų politikai sako, kad taip yra dėl to, jog jų prancūzakalbiai kolegos įsikibę laikosi vietos valdžios. Bet jie pamiršta, kad patys ir yra atsakingi už tokią sistemą Briuselyje, kai radikalizmo plitimo problema pavesta rūpintis trims atskiroms bendruomenių komisijoms. Negana to, skambant visokiems nacionalistiniams reikalavimams, valstybė dar buvo priversta sukurti papildomų naujų institucijų ir administracijų. Per pastarąją valstybės reformą kai kurios teisingumo departamento funkcijos buvo atimtos iš federalinės valdžios ir perduotos bendruomenėms.

Todėl Belgijos premjeras Charles'is Michelis, paskelbęs ryžtingus planus pareikalauti, kad radikalizmu įtariami žmonės segėtų elektroninius daviklius, turės tai patikėti įgyvendinti skirtingoms bendruomenėms, kurios ir vykdys šias priemones. Briuselyje tokias galias turės tiek flamandų, tiek prancūzų bendruomenės, todėl tie žmonės Briuselyje gali būti kontroliuojami skirtingai.

Reforma pareikalavo ketverių metų intensyvaus institucijų darbo – šis brangus Belgijos elito laikas ir energija galėjo būti panaudota kitur, kad ir saugumo gerinimui.

Į visa tai įsigilinus, nėra ko stebėtis, kad tarptautinė žiniasklaida vadina Belgiją žlugusia valstybe. Pamirštama tik tai, kad Belgija tebėra labai gera vieta gyventi.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"