TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teroristų tėvynė Šiaurės Afrikoje

2013 01 24 6:25
Šiaurės Malį užėmę "Ansar Dine" kovotojai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Neaprėpiamuose dykumų rajonuose, kurie driekiasi per kelias valstybes, jokia valdžios ranka nepasiekia. Ten nevaržomai klesti ginkluotos grupuotės - grobia įkaitus, gabena narkotikus ir kitą kontrabandą bei steigia savo tvarką. Šie islamistai kelia grėsmę Vakarų interesams.

Dešimtys įkaitų žuvo per Alžyro pajėgų gelbėjimo operaciją atokioje gamykloje, kurią užgrobė ginkluoti islamistai. Šis incidentas atskleidžia, su kokiu žiaurumu ir ryžtu jie veikia Šiaurės Afrikoje. Užpuolikai pareikalavo nutraukti prancūzų intervenciją į kaimynį Malį bei pagrasino ir ateityje rengti atakas. Didžiausias rūpestis Europai - kad visa tai vyksta jos pašonėje, visai neilgo skrydžio atstumu.

Gražus tikslas vargiai įgyvendinamas

Šiaurės Afrikos regionas Europai svarbus dėl geografinio artumo ir gamtinių išteklių. Jis yra didesnis nei visa Vakarų Europa bei driekiasi per nesvetingas dykumas, kuriose mažai gyventojų ir nepasiekia vyriausybės. Pastaraisiais metais milžiniškais Šiaurės Vakarų Afrikos plotais beveik netrukdomi keliauja narkotikų prekeiviai ir islamo teroristai. Jie lengvai kerta valstybių sienas, gali pasirodyti Mauritanijoje ar Malyje, o po kelių dienų - jau Nigeryje ar Libijoje.

Išpuolis Alžyre tik įrodė tai, ko bijo Vakarai - kad regiono teroristai veikia daug plačiau nei Malio šiaurinėje dalyje. Šalys teikia pagalbą Prancūzijai kovoje su Malio islamistais, o prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad misijos tikslas - garantuoti, jog pasibaigus intervencijai "Malis būtų saugus, turėtų teisėtą valdžią, garantuotų rinkimų procesą ir nebepatirtų teroristų grėsmės savo teritorijai".

Tai nepaprastai ambicingas tikslas, bet prasilenkiantis su realybe. Net jei prancūzams ir Malio pajėgoms pavyks išvyti islamistus, aplink yra daugybė šalių, į kurias jie gali atsitraukti, pavyzdžiui, Mauritanija, Alžyras ir Nigeris. Ten islamistai gali tiesiog ramiai palaukti, kol europiečių pajėgos išeis.

Saugus prieglobstis nesaugiose šalyse

Saugumas šalyse kaimynėse ne mažiau trapus kaip pačiame Malyje. Mauritanija turi 2240 km ilgio sieną su Maliu ir yra viena rečiausiai apgyventų valstybių pasaulyje. Šalį nusilpnino keli perversmai, o saugumo pajėgos prastai organizuotos. Geriausiai Mauritanijos pažeidžiamumas atsiskleidė per paslaptingą incidentą 2012 metų spalį, kai buvo sužeistas tos šalies prezidentas apšaudžius jo kortežą. Pareigūnai aiškino, jog tai buvo klaidinga karinė ataka, bet mažai kas tuo patikėjo. Prezidentas turėjo išvykti į Prancūziją gydytis, o tai sukėlė kalbas, kad jis nebegali valdyti.

Panaši į Mauritaniją yra ir kita Malio rytinė kaimynė - Nigeris. Ten etniniai tuaregai daug metų kovoja su centrine vyriausybe, o nuo 2008 metų šalyje aktyviai veikia teroristų grupė "Al-Qaeda" islamiškajame Magribe" (AQIM). Prie viso to dar prisideda vidaus kovos dėl valdžios. Po 2010 metų karinio perversmo 2011-aisiais įvyko apylaisviai rinkimai ir pilietinė valdžia buvo atkurta, bet kai kurių šalies dalių vyriausybė nekontroliuoja. Nigeris nuolat priskiriamas prie vadinamųjų žlugusių valstybių.

Saugumo padėtis Libijoje akivaizdžiai pablogėjo prieš dvejus metus, kai kilo sukilimas prieš diktatorių Muammarą Gaddafi. Libijos armijos ginklai užtvindė regiono rinkas ir galiausiai atsidūrė įvairių ginkluotų grupuočių, įskaitant ekstremistus šiaurės Malyje, rankose.

Kruvinas užpuolimas Alžyre parodė, kad toji šalis yra labiausiai paveikta įvykių Malyje. Todėl Alžyras nuolat priešinosi prancūzų karinei intervencijai į savo pietinę kaimynę. Alžyras iki šiol dar kenčia savo pilietinio karo, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, padarinius. Kariškiai tebėra stipriausia jėga Alžyre, bet, pasirodo, nesugeba apsaugoti 1400 km ilgio sienos su Maliu. Alžyro kariai pietuose nuolat puldinėjami, ir tai rodo islamistų jėgą.

Pelningas įkaitų verslas

Didžiulėje dykumų teritorijoje, kuri driekiasi nuo Mauritanijos iki Nigerio, veikia daugybė sukarintų grupuočių. Daugelis jų yra sąjungininkės ideologiniu pagrindu, bet jų tikslai labai skirtingi, be to, jos varžosi dėl valdžios bei prekybos žmonėmis, narkotikų ir cigarečių kontrabandos. Labiausiai pagarsėjusi šių grupuočių yra AQIM. Ji atsirado prieš šešerius metus iš kitos salafitų grupuotės, bet, kitaip nei "Al-Qaedos" atšakos Afganistane, Irake ar Arabijos pusiasalyje, nepuldinėjo taikinių Vakaruose. Organizacija, kuri, sakoma, vienija apie 1000 narių, susitelkė į Vakarų piliečių grobimą ir išpirkos reikalavimą siekdama papildyti savo iždą. Kai kada išpirka siekia dešimtis milijonų dolerių. Be to, AQIM nesistengė primesti salafitų ideologijos vietos gyventojams, todėl pelnė jų paramą.

Vagims kapoja rankas

Nuvertus M.Gaddafi režimą regione atsirado islamistinė "Ansar Dine" grupuotė. Netrukus ji įsitvirtino šiauriniame Malyje. Jos kovotojai gerai ginkluoti iš M.Gaddafi arsenalo, jos lyderiai yra radikalūs salafitai. Šios pakraipos islamo išpažinėjai nepripažįsta musulmonų šventųjų garbinimo, paplitusio Šiaurės Afrikoje. Kai užėmė kelis miestus Šiaurės Malyje, "Ansar Dine" sunaikino virtinę paminklų ir šventų kapų, įvedė kraštutinės formos šariatą, pagal kurį vagyste apkaltintiems žmonėms kapoja rankas, o nesusituokusias poras plaka rimbais.

Įsitvirtinusi Šiaurės Malyje "Ansar Dine" ne tik vykdė šias viešas egzekucijas, bet ėmėsi ir kai kurių atsargumo priemonių. Gao miesto gyventojai praneša, kad islamistai išsikasė dykumoje milžiniškus bunkerius, kuriuose gali tilpti net mašinos, ir sukaupė ten didžiules maisto, ginklų, amunicijos bei degalų atsargas. Kad ir kaip seksis prancūzų armijai, tai rodo, kad su islamistais toli gražu nebaigta.

Įdomu tai, kad Malio armija negali nė lygintis su "Ansar Dine". Nepaisant ilgalaikių JAV pastangų mokyti Malio kariškius kovos su terorizmu, Malio armija yra siaubingos būklės tiek kalbant apie techniką, tiek apie moralę. Šioms pajėgoms trūksta visko, mašinos sugedusios, pasirengimas apgailėtinas. Oro pajėgų Malis apskritai neturi.

Gamyklą užpuolė Vienakis

Išpuolį Alžyre suorganizavo Alžyro pilietinio karo veteranas, kovęsis su sovietais Afganistane, Mokhtaras Belmokhtaras, pramintas Vienakiu, atskilęs nuo AQIM ir įsteigęs savo grupuotę. Dar viena jo pravardė yra Ponas Marlboro, nes jis susikrovė milijonus iš cigarečių kontrabandos per Sacharą. M.Belmokhtaras turi ilgą užsieniečių grobimo praktiką, kuri jam neša milijonus.

Nežinia, kiek šios įvairios grupuotės pritraukė kovotojų iš užsienio. Tai kelia ypač didelį nerimą Vakarams, baiminamasi, jog kai kurių šių grupuočių tinklai driekiasi į Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę.

Žinovai sako, kad išvyti islamistus iš Šiaurės Malio miestų galima ir per pusmetį, tačiau gali prireikti daugybės metų, kad būtų pradėtos kontroliuoti atokios vietovės palei sieną su Alžyru ir Nigeriu. Ir dar didesnė grėsmė Vakarų interesams Šiaurės Afrikoje yra tokie objektai kaip In Amenaso gamykla Alžyre. Jie dar ilgai bus lengvi taikiniai grupuotėms, kurios siekia tarptautinio dėmesio ir keršto.

Spiegel.de, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"