TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Teroro baimė didina sekimo pavojų

2015 05 07 6:00
Paryžiuje žmonės išėjo į demonstraciją pasakyti "ne" masiniam sekimui.  AFP/Scanpix nuotrauka

Teroristų siautėjimas sausio mėnesį Paryžiuje taip sukrėtė Prancūziją, kad jos valdžia ėmėsi priemonių stiprinti piliečių sekimą. Įstatymo kritikai baiminasi, kad valstybei suteiktos pernelyg didelės galios. Tuo metu Vokietijos vyriausybė turi pasiaiškinti, ar jos žvalgybos tarnyba nekontroliuojamai talkino amerikiečiams šnipinėti Europos politikus ir bendroves.

Prancūzijos parlamentarai 438 balsais už ir 86 prieš pritarė naujam įstatymui, suteikiančiam valstybei dideles galias šnipinėti savo piliečius, nors žmogaus teisių organizacijos jį kritikavo kaip pernelyg aptakiai suformuluotą ir sudarantį sąlygas pažeisti asmenų privatumą be pakankamo pagrindo.

Šis įstatymas yra viena iš kelių reformų, kurių vyriausybė ėmėsi po sausį įvykdytų džihadistų išpuolių, per kuriuos žuvo 17 žmonių, o sostinę tris dienas kaustė baimė. Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio saugumo parengtis, nes užsienio džihadistų grupuotės grasina surengti naujų atakų. Be to, išlieka vidaus ekstremizmo grėsmė, apie kurią priminė prieš dvi savaites įvykęs incidentas, kai policija sužlugdė planus atakuoti vieną bažnyčią.

Įstatymą palaikė abi pagrindinės partijos, prieš jį pasisakė kraštutiniai kairieji ir žalieji. Žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" perspėjo, kad Prancūzija atsidurs "per žingsnį arčiau sekimo valstybės". Parlamentas turėtų užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti žmones nuo teroro, nepažeistų jų esminių teisių.

Apžvalgininkai pažymi, jog debatai buvo neįprasti: daugelis valdančiosios Socialistų partijos narių, paprastai prieštaraujančių tokioms naujoms galioms, tylėjo. Po sausio išpuolių Paryžiuje politikai, regis, nelinkę reikšti abejonių dėl žvalgybinės veiklos svarbos. Dauguma dešiniojo spektro politikų palaikė socialistų teiktą įstatymą, o ironiška tai, kad griežčiausią kritiką jam pažėrė ultradešinysis Nacionalinis frontas. Balsavimo rezultatas ir debatai, kuriuose dalyvavo itin mažai parlamentarų, rodo, jog labiau piliečių teises ginantys argumentai, kuriuos pateikė žiniasklaida, žmogaus teisių grupės ir interneto kompanijos, nepasiekė politikų ausų.

Fiksuos kiekvieną mygtuko paspaudimą

Naujasis įstatymas leidžia tarnyboms vykdyti elektroninį šnipinėjimą prieš bet kurį asmenį, susijusį su antiteroristiniu tyrimu, ir tam nereikės išankstinio teismo leidimo. Be to, interneto paslaugų teikėjai ir mobiliojo ryšio bendrovės bus įpareigotos pateikti informaciją, kurios gali pareikalauti pareigūnai.

Žvalgybos tarnybos turės teisę įrengti vaizdo kameras ir įrašymo įrangą privačiuose būstuose, taip pat kompiuterių klaviatūros "blakes", fiksuojančias kiekvieną mygtuko paspaudimą realiu laiku.

Tarnybos surinktus duomenis galės saugoti mėnesį, o metaduomenis - penkerius metus.

Premjeras Manuelis Vallsas tvirtai gynė šį įstatymą ir neigė tvirtinimus, kad jis tapatus Jungtinėse Valstijose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių priimtam masinį sekimą leidžiančiam JAV patriotiniam aktui. Jis pabrėžė, kad ankstesnis slaptą klausymąsi reguliuojantis įstatymas buvo priimtas 1991 metais, kai nebuvo mobiliųjų telefonų ir interneto, todėl įstatymų bazę jau seniai reikėjo atnaujinti.

Ko gero, prieštaringiausių vertinimų sulaukė naujo teisės akto nuostatos dėl vadinamųjų juodųjų dėžių - sudėtingų algoritmų, kuriuos privalės naudoti interneto paslaugų teikėjai, siekdami aptikti įtartiną veiklą internete pagal raktinius žodžius, lankomus tinklalapius ir interneto kontaktų pobūdį bei laiką.

Praeitą mėnesį paskelbta apklausa parodė, jog beveik du trečdaliai Prancūzijos žmonių sutiktų, kad jų laisvė būtų suvaržyta, jei tai daroma kovojant su terorizmu. 32 proc. respondentų, daugiausia jaunų žmonių, sakė nepritariantys jų laisvės suvaržymui.

Nacionalinė skaitmeninės erdvės priežiūros taryba, nepriklausoma patariamoji institucija, irgi pasisakė prieš įstatymą. Jis dar bus teikiamas tvirtinti Senatui.

Kanclerė turi aiškintis

Šnipinėjimo skandalas krečia ir Vokietiją bei jos užsienio žvalgybos tarnybą BND. Žiniasklaida tvirtina, kad Vokietijos vyriausybė žinojo apie Europoje vykdytą plataus masto JAV šnipinėjimą, įskaitant ir galbūt ekonominį, bet nieko nepadarė, kad jį nutrauktų. Teigiama, kad JAV žvalgyba prašė BND vykdyti elektroninį šnipinėjimą, nukreiptą ne vien prieš įtariamus teroristus, bet ir prieš Prancūzijos aviacijos milžinę „Airbus“, Prancūzijos prezidentūrą, Užsienio reikalų ministeriją ir Europos Komisiją.

Kanclerė Angela Merkel, kurios pačios pokalbių mobiliuoju telefonu tariamai klausėsi amerikiečiai, gynė BND sakydama, jog siekiant atremti terorizmo grėsmę Vokietijai reikia tęsti tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis žvalgybomis, įskaitant ir amerikiečių. Kanclerė tikino, kad BND yra kontroliuojama, ir dar kartą pažadėjo duoti parodymus parlamento tyrimui dėl JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmų, jei būtų iškviesta.

2013 metais, kai tapo JAV šnipinėjimo taikiniu, A. Merkel papriekaištavo amerikiečiams, kad "tarp draugų taip nedaroma". Ji užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur valdžia nuolat sekė ir šnipinėjo žmones.

Dabar Vokietijos vyriausybė spaudžiama atskleisti, kiek ji žinojo apie įtariamą šnipinėjimą, ir paskelbti sąrašą taikinių, kuriuos Vokietijos žvalgybai nurodė JAV.

Analitikai prognozuoja, kad populiari Vokietijos kanclerė skandalą išgyvens, bet jos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as pateko į žiniasklaidos ir opozicijos taikiklį dėl vadinamosios BND aferos. Ministras neigia ką nors žinojęs apie nederamą vokiečių žvalgybos veiklą. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už BND 2008 metais, kai agentūra, manoma, pirmą kartą pranešė kanceliarijai, jog padeda NSA šnipinėti Europos aviacijos, kosmoso ir gynybos kompanijas. Esminis klausimas – ar Th. de Maiziere'o ministerija suklaidino parlamentą, tvirtindama, kad nieko nežino apie JAV vykdomą ekonominį šnipinėjimą Europoje ir apie Vokietijos numanomą vaidmenį toje veikloje.

„Airbus“ pareiškė ketinanti „pateikti baudžiamąjį ieškinį prieš nežinomus asmenis, įtariamus pramoniniu šnipinėjimu“.

Paaiškėjus, kad Berlynas galbūt padėjo JAV šnipinėti Europos Sąjungos lyderius ir bendroves, pasiaiškinimo reikalauja ir Austrija. Jos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner pareiškė, jog tokių įrodymų nėra, bet galima rimtai įtarti, kad jos šalis taip pat buvo šnipinėjama. Tai aiškintis pavesta prokuratūrai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"