TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Tėvuko" saulėlydis

2011 06 13 0:00
Metų metus A.Lukašenka "maitino" savo tautiečius neįgyvendinamomis pasakomis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pildosi baisiausias Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos košmaras: šalis grimzta į ekonominę-socialinę krizę, su kuria kovoti jau nebeturi jokių išteklių. Degalų ir maisto kainos padarys tai, ko metų metais negalėjo pasiekti opozicija, - sukels tikrą revoliuciją.

Nuo pat 1994 metų Baltarusijos opozicija, nešdama demokratijos ir pilietinių teisių vėliavas, mėgino pakelti tautiečius į kovą prieš "tėvuką". A.Lukašenkai tai kėlė tik juoką - opozicija visą šį laiką buvo ne daugiau negu bokso kriaušė jo milicininkams. Prezidentas puikiai suprato, kad baltarusiai nebruzdės prieš savo valdovą tol, kol šis užtikrins jiems nedideles maisto produktų, degalų ir komunalinių paslaugų kainas, o pensijos ir atlyginimai bus mokami laiku.

Elgetavimas

Absoliučiai sovietinis Baltarusijos ekonomikos modelis girgždėdamas ir strigdamas atkakliai laikėsi nuo pat 1994 metų. A.Lukašenka baisiai juo didžiavosi ir nuolat šėrė tai paskolomis, tai išvis už dyką gauta išmalda, kurią kartkartėmis pavykdavo iškaulyti iš Rusijos (ypač Boriso Jelcino laikais). Į valdžią atėjus Vladimirui Putinui Rusija aiškiai leido suprasti, kad baltarusių karaliukas jai nebereikalingas, kad toliau jo išlaikyti niekas nesirengia, o liūdnai pagarsėjusi Baltarusijos ir Rusijos Sąjungos sutartis privalo būti vykdoma Maskvos sąlygomis: Baltarusija vėl turi tapti viena vakarinių gubernijų. Kuo toliau, tuo mažiau A.Lukašenkai užteko jėgų atsispirti Maskvos spaudimui. Dabartinė krizė gali tapti paskutine vinimi į jo režimo karstą.

Prasiskolinusi diktatūra

Prieš porą metų A.Lukašenka jau pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 3,4 mlrd. JAV dolerių, o grąžinti jų tiesiog nėra iš ko. Per pastaruosius tris mėnesius Baltarusijos rublis nuvertėjo pusantro karto ir šalis atsidūrė prie kracho ribos. A.Lukašenka vėl puolė skolintis. Iš Rusijos ir kitų EurAzES šalių jam pavyko gauti 3 mlrd. dolerių. Dar vieną milijardą "tėvukas" nežinia kaip iškaulijo iš Turkmėnijos. Ši paskola galėtų pratęsti jo agoniją, tačiau išgelbėti Baltarusijos ekonomikos - ne. Valstybės užsienio valiutos rezervai siekia vos 1 mlrd. dolerių, o reikia mažiausiai aštuonių. Nacionalinė ekonomika siaubingai priklausoma nuo importo, valiuta - bevertė. Todėl A.Lukašenka vėl kreipėsi į TVF ir paprašė dar 8 mlrd. dolerių, bet jų greičiausiai negaus.

Pats kaltas

Kas lėmė šią Baltarusijos ekonomikos katastrofą? Nereikia nė svarstyti - pats prezidentas. A.Lukašenkos ekonominė politika priminė bepročio blaškymąsi, o jos pagrindiniai komponentai: atsisakymas pripažinti tikrovę, tiesiog nusikalstamas sukčiavimas prekybinių ir finansinių santykių su užsienio partneriais srityje bei nuolatinis išlaidavimas "šeriant" tautą tokiomis sumomis, kurių valstybė negali sau leisti.

Taigi didžiulės Baltarusijos socialinės išlaidos (siekiant politinių tikslų), priklausomybė nuo importo ir logikai nepasiduodantis valstybinis ekonomikos reguliavimas atvedė šalį prie bedugnės krašto. Kitaip ir negalėjo būti. Istorija jau pamokė, kad sovietinis planinės ekonomikos modelis nepasiteisino. Negalėjo pasitvirtinti ir jo plagijavimas. Be viso to, A.Lukašenka pats įvykdė ekonominės savižudybės aktą, kai praėjusių metų gruodį staiga pakėlė atlyginimus ir investavo milžiniškas sumas į rinkimus.

Rezultatą matome šiandien: rublis nuvertėjo, baimės apimta tauta tiesiogine šio žodžio prasme iššlavė valiutos keityklas, o jai pasibaigus ėmė tuštinti parduotuvių lentynas. Tie, kurie turėjo daugiau pinigų, išlėkė į užsienį (pirmiausia į Lietuvą) pirkti bet kokio nekilnojamojo turto. Jei tai ne socialinė krizė - užmėtykite mane akmenimis.

Nepraleis progos

Šios krizės akivaizdoje džiūgauja Rusija. Galiausiai atėjo diena, kai "tėvukas" bus priverstas parduoti vieninteles pelningai dirbančias baltarusių įmones - dujininkus "Beltransgaz" ir trąšų gamintojus "Belaruskalij". Rusijos ambasadorius Minske net viešai pareiškė, kad "Gazprom" jau šį mėnesį gali perimti kontrolinį "Beltransgaz" akcijų paketą. Jei Rusijai atiteks ir "Belaruskalij", ji taps didžiausia pasaulyje kalio trąšų gamintoja. O A.Lukašenka praras paskutinius užsienio valiutos šaltinius. Bus įvykdyta "švelni" ekonominė okupacija. Politinė Baltarusijos nepriklausomybė tuomet taps tik formali.

Tikros ir menamos revoliucijos

Baltarusijos opozicija, įkvėpta arabų šalių pavyzdžio, taip pat pamėgino surengti "feisbukinę" revoliuciją. Atrodytų, logiška: Baltarusijoje interneto vartotojų yra daugiau negu, tarkime, Egipte. Tačiau Baltarusijos KGB taip pat įžengė į informacinių technologijų amžių - pagrindinius interneto revoliucionierius žaibiškai identifikavo ir suėmė. Kita vertus, jiems vargu ar būtų pavykę išvesti į gatves bent kelis tūkstančius žmonių. "Tėvukas" nebijo šių revoliucionierių, kagėbistai efektyviai kontroliuoja šalies internetinę erdvę. Net bando perimti informaciją, perduodamą į "Facebook", "Google" ir kitus tinklus-milžinus! Tai sau leidžia toli gražu ne kiekviena pasaulio valstybė, kad ir kokia autoritarinė ji būtų.

Kur kas baisiau A.Lukašenka jautėsi tą dieną, kai Minske buvo surengtas protestas dėl trečdaliu padidintų degalų kainų. Štai kur tikroji revoliucijos grėsmė! Sugriuvus socialinės gerovės mitui A.Lukašenka nebereikalingas net ir tiems baltarusiams, kurie jį palaikė. Buvo suimta 15 protesto dalyvių ir iniciatorių. Kitokių metodų liaudžiai raminti "tėvukas" jau nebeatsimena. Tik šį kartą tie metodai tikrai nebebus veiksmingi.

Agonija

Įdomu, kiek truks A.Lukašenkos agonija? Valdžios atiduoti "tėvukas" nesiruošia, bet jos išlaikymo tikimybė nyksta kasdien. Kagėbistams ir omonininkams taip pat reikia pigių degalų bei maisto. Kodėl jie turėtų toliau ginti diktatorių?

Jei finansinis išsigelbėjimas ateitų iš Vakarų, tektų daryti nuolaidas, kurios vis vien atvestų prie režimo kracho. Tas pats lauktų ir atsidavus Rusijos malonei. Tiesa, Maskva jau savinasi Baltarusiją ir kuo toliau, tuo mažiau paiso A.Lukašenkos nuomonės.

Gal bėgti? Žinoma, tikram diktatoriui taip elgtis tiesiog gėdinga. Tačiau per savo karaliavimo metus jis susitaupė keletą milijardų dolerių. Kodėl gi nepasvarstyti apie užtarnautą poilsį prabangioje hasjendoje kur nors Venesueloje. Juk geras bičiulis tikrai priimtų kelis stambius banknotus kišenėje turintį "tėvuką".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"