TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tęžtantys ledynai kaitina diskusiją

2009 10 30 0:00
Aktyvistai pasitiko ES vadovus su plakatais, raginančiais "sumokėti klimato skolą".
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar į dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje rinkosi Europos Sąjungos (ES) vadovai, kurių svarbiausias tikslas - suderinti pozicijas dėl klimato kaitos ir ES ateities postų.

Šiame susitikime dalyvauja ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Andrius Kubilius. Prieš Europos Vadovų Tarybos sesiją prezidentė dar susitiko su Belgijos karaliumi Albertu II ir premjeru Hermanu Van Rompuy, o premjeras dalyvavo Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų pirmininkų susitikime.

Našta gali būti per sunki

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija deda visas pastamgas, kad Europa deramai pasirengtų gruodį Kopenhagoje įvyksiančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai. Daugiausia neaiškumų lieka, koks bus kiekvienos šalies finansinis indėlis kovoje su klimato kaita, kaip ES viduje bus paskirstyti atskirų šalių įsipareigojimai siekiant paremti besivystančias šalis. Joms kovoti su klimato kaita ES yra pažadėjusi nuo 2013 metų kasmet skirti po 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų). Tačiau šiuo klausimu Stokholmui reikia įveikti stiprų 9 valstybių pasipriešinimą. Šių šalių grupei vadovauja Lenkija, kurioje smarkiai išplėtota pramonė ir kuri nori, kad artimoje ateityje šalių indėlis būtų "savanoriškas". Lenkijos diplomatai net pgrasino vetuoti susitarimą, jei į jų nuomonę nebus atsžvelgta.

Lietuva siekia, kad skurdesnių šalių indėlis priklausytų ne tik nuo to, kiek valstybė teršia aplinką, bet ir nuo jos išsivystymo lygio. A.Kubilius pabrėžė, kad Lietuvai būtų nepriimtinas privalomas reikalavimas finansiškai prisidėti jau artimiausiu metu. "Šalia ambicingų ir globalių tikslų mums labai svarbu, kad ta našta nebūtų per sunki mums patiems", - sakė jis.

Nervais groja Čekija

Nepaisant Švedijos pastangų sutelkti dėmesį į globalinį atšilimą, žiniasklaidos dėmesys labiausiai krypsta į Lisabonos sutartį, kuri vis dar neįsigaliojo Čekijai nebaigus jos ratifikavimo proceso. Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pažadėjo pasirašyti sutartį, jei ES vadovai suteiks čekams išlygų Pagrindinėje teisių chartijoje, panašių į tas, kurias išsiderėjo Lenkija ir Didžioji Britanija. Išimčių suskato reikalauti ir Čekijos kaimynė Slovakija, tačiau jos premjeras Robertas Fico galiausiai nuramino ES vadovus pareiškęs, kad jo šalis Prahos pavyzdžiu neseks. Tikimasi, kad euroskeptikas V.Klausas, paskutinis Europos vadovas, nepasirašęs Lisabonos sutarties, ją pasirašys, kai lapkričio 3 dieną Čekijos Konstitucinis Teismas paskelbs, ar ji neprieštarauja Čekijos Konstitucijai.

Vilnius rimtai apsvarstytų

Neišspręstos problemos dėl Lisabonos sutarties išstūmė iš darbotvarkės derybas dėl aukščiausių būsimų ES pareigybių - prezidento ir užsienio reikalų ministro, tačiau susitikimo užkulisiuose ir koridoriuose apie tai įnirtingai diskutuojama. Minimos įvairios pavardės, tačiau tik Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeras viešai pareiškė, kad sieks ES prezidento posto.

Tarp naujausių pavardžių - buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir dabartinis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad Vilnius rimtai svarstytų galimybę paremti V.Vykės-Freibergos kandidatūrą. Pasak premjero A.Kubiliaus, Latvija jau teiravosi dėl galimos paramos, tačiau tikrai rimti svarstymai prasidės tik galutinai ratifikavus Lisabonos sutartį. O kol kas ir didžiųjų valstybių pozicija šiuo klausimu nėra aiški.

Daug metų užsienyje gyvenusi 71 metų V.Vykė-Freiberga, vadinama Geležine ledi iš Rytų, Latvijos prezidente buvo nuo 1999 iki 2007 metų.

ES lyderiai diskutuoja ir dėl virtinės kitų klausimų, o Lietuvai itin svarbus yra ketinimas patvirtinti Baltijos jūros strategiją, kuria siekiama paspartinti regionui aktualių projektų įgyvendinimą ir išvalyti Baltijos jūrą. Ši strategija būtų pirmas koordinuotas ES požiūris į vadinamąjį makroregioną ir galėtų tapti modeliu kuriant panašias strategijas, pavyzdžiui, Dunojui ar Alpėms.

Susitikime nedalyvauja vienas svarbiausių žaidėjų ES arenoje Italijos premjeras Silvio Berlusconi - jis nuo anūko užsikrėtė skarlatina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"