TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Theresa May stoja vadovauti „Brexit“

2016 07 13 6:00
Theresa May prie parlamento buvo apdovanota ne tik gausiais aplodismentais, bet ir savo vyro Philipo Johno May bučiniu. AFP/Scanpix nuotraukos

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė paversianti „Brexit“ sėkmės istorija. Paradoksalu, bet šalį iš Europos Sąjungos (ES) išves ne tie, kurie ragino iš jos trauktis, o pasilikimo šalininkė.

Šiandien po pietų Davidas Cameronas paliks Bakingamo rūmus ir grįš į parlamentaro suolą, jo šlovingai karjerai nutrūkus žeminančiomis aplinkybėmis. Vietoj jo prie vyriausybės vairo stoja Theresa May. Ji atvyks į Dauningo gatvę su savo vyru Philipu, ten pirmą kartą ją kaip ministrę pirmininkę informuos kabineto sekretorius, aukščiausias Didžiosios Britanijos valstybės tarnautojas. O tada prasidės darbas.

Visiems rūpi, ko gali tikėtis Didžioji Britanija – ir Europa – iš šios santūrios, beveik drovios anglės, kurios laukia bene sunkiausias darbas nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.

Liberali konservatorė

Beveik dešimtmečiu už D. Cameroną vyresnė 59 metų T. May, ilgiausiai (šešerius metus) dirbusi Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministre, pelnė atkaklios, beveik užsispyrusios politikės reputaciją. „Ji velniškai nesukalbama moteris“, – prasitarė vienas torių veteranas parlamentaras. Šią pastabą tuojau pat kaip komplimentą pasigavo T. May komanda, nutarusi, kad plieninis tvirtumas yra jos dorybė, o ne silpnybė, ypač politinės sumaišties metu.

T. May kolegos ligšiolinėje vyriausybėje teigia, kad ji buvo vienintelė ministrė, galinti pasakyti „ne“ premjerui D. Cameronui ir iždo sekretoriui George'ui Osborne'ui – sunku tuo nesižavėti.

Tokia T. May reputacija lėmė palyginimus su pirmąja britų premjere moterimi Margaret Thatcher, pagarsėjusia Briuselyje, kai išplėšė Didžiajai Britanijai lėšų susigrąžinimą iš įmokų, o namuose, susidūrusi su masiniais protestais prieš jos ekonomikos politiką, pareiškė nesitrauksianti nė per žingsnį. Pažįstantieji T. May sako, kad sykį nusprendusi ji yra nepalenkiama.

Daugybės komentarų sulaukia Theresos May bateliai - tikrai nuostabūs, nekliūvantys tiems, kuriems labiau rūpi jos politika, o ne ką ji avi.

Kuklios kilmės T. May, anglikonų vikaro dukra, lankiusi tiek valstybinę, tiek privačią mokyklą, baigusi Oksfordo universiteto St Hugh“s koledžą, pradėjo karjerą finansų srityje. Ji dirbo Anglijos banke (Bank of England), o 1997 metais buvo išrinkta į parlamentą Meidenhede, gana turtingame miestelyje, į vakarus nuo Londono.

T. May nėra paklusni konservatorė, greičiau jau liberali. Ji sulaukė kolegų liberalų pagyrų, pritarusi gėjų santuokoms, įstatymams prieš šių dienų vergovę ir prekybą žmonėmis bei didesniam policijos skaidrumui. Ji balsavo už griežtą taupymą ir išlaidų mažinimą, klimato kaita jos neįtikina.

Kairuoliški T. May receptai, išskyrus griežtą nusistatymą prieš imigraciją, nėra tokie jau nauji. Ji yra raginusi vyriausybę imtis veiksmų prieš korporacijas ir sutelkti dėmesį į sąžiningumą ir teisingumą.

Paskutinėje T. May, kaip vidaus reikalų sekretorės, kalboje skambėjo raginimas sukurti pramonės strategiją ir pažadas daugiau padėti paprastoms šeimoms, o ne tik saujelei privilegijuotųjų.

Iš dalies ji atsiribojo net ir nuo M. Thatcher pareikšdama: „Mes tikime ne tik individualizmu, bet ir visuomene.“ Tai nuskambėjo kaip kontrastas garsiajai M. Thatcher frazei, kad „nėra tokio dalyko kaip visuomenė“.

Griežtai prieš imigraciją

T. May yra tvirta feministė ir to neslepia. Ji vadovavo kovai su moterų ir vyrų apmokestinimo nelygybe, vykdė kampaniją, kad daugiau torių moterų būtų išrinkta į Vestminsterį, ir dažnai atsikerta seksistiniams komentarams, kurių sulaukia dėl stilingų batelių pomėgio. Į pastarąją repliką apie jos leopardo rašto batukus su kulniukais T. May atšovė: „Man patinka drabužiai ir man patinka batai. Galima daryti karjerą ir mėgti drabužius.“

T. May žmogiškąsias savybes padeda atskleisti ne tik bateliai, bet ir tai, kad ji iki šiol kasmet ranka rašo gimtadienių ir kalėdinius sveikinimus, o kartą prisipažino, jog mėgstamiausia jos daina yra švedų grupės ABBA „Dancing Queen“.

Ne visa jos veikla telpa į liberalią programą. T. May du kartus balsavo prieš gėjų teisę įsivaikinti, o dar labiau tai parodo jos požiūris į imigraciją. Būdama vidaus reikalų ministre, taigi aukščiausia pareigūne vidaus ir socialiniais klausimais, ji garsiai priešinosi milžiniškam imigracijos lygiui, kokio Jungtinė Karalystė neregėjo per visą istoriją.

„Kai imigracija per didelė, kai permainų tempas per greitas, neįmanoma sukurti darnios visuomenės, – sakė ji 2015 metais. – Tai didžiulis krūvis mokykloms, ligoninėms ir pagrindinei infrastruktūrai, tokiai kaip būstas ir transportas. Ir mes žinome, kad menkai mokamus darbus turintiems žmonėms tai dar labiau sumažina algas, o iš kai kurių net ir visai atima darbus.“

Analitikai tam prieštarauja: visi duomenys rodo, kad imigrantai nepakenkė Jungtinės Karalystės ekonomikai, bet prisidėjo prie jos augimo. Tačiau tai nesustabdė T. May imtis tikrai drakoniškų priemonių imigracijai mažinti.

Liūdniausiai pagarsėjo jos, kaip vidaus reikalų sekretorės, vaidmuo įvesti taisyklę, neleidžiančią kvalifikuotiems imigrantams įsikurti Jungtinėje Karalystėje, jei jie uždirba mažiau nei 37 tūkst. svarų per metus. Visi mažiau uždirbantys turi būti deportuoti. Jos pačios ministerija apskaičiavo, kad ši taisyklė gali atsieiti Didžiosios Britanijos ekonomikai daugiau kaip 250 mln. svarų sterlingų, bet ji į tai neatsižvelgė.

Apskaičiuota strategija

Iš dalies dėl šių dalykų T. May galima laikyti kaip tik tinkamu žmogumi vadovauti Didžiajai Britanijai po „Brexit“. Kampanijoje už išėjimą iš ES dominavo antiimigracinė retorika. Briuselio reikalavimas, kad Didžioji Britanija priimtų tam tikrą skaičių migrantų iš kitų ES šalių, baisiai nepatiko daugumai britų. Kaip rodo apklausos, balsavimą už „Brexit“ lėmė kone vien šis imigracijos veiksnys.

Žinant T. May nusistatymą prieš imigraciją, galima buvo tikėtis, kad ji pritars pasitraukimo šalininkams. Stebėtina, bet taip nenutiko. Ji buvo tyli Didžiosios Britanijos pasilikimo ES šalininkė, per referendumo kampaniją laikėsi nuošaly. Britų politikos apžvalgininkai sako, jog tai buvo apskaičiuota strategija: formaliai T. May buvo konservatorių vadovybės pusėje prieš „Brexit“, bet norėjo likti politiškai patraukli ir „brexitininkams“ šių pergalės atveju. Dabar matyti, kad ši strategija daugeliu atžvilgių pasiteisino ir, be kita ko, padėjo išvengti susipriešinimo jos pačios partijoje. Mat tarp torių yra nemažai „brexitininkų“.

Kol kas visa Didžioji Britanija jei ne džiūgauja, tai bent atrodo patenkinta greitu T. May šuoliu į premjeres. Tai teikia vilčių greičiau išsklaidyti nežinomybę, kurią didina ir protestai prie parlamento, ir 4 mln. žmonių pasirašyta peticija parlamentui prieš „Brexit“. Tai, kad referendumas tik patariamasis, skatina jų viltis nepaisyti balsavimo.

Tačiau T. May nukirto visas abejones, kad „Brexit“ gali neįvykti. „Brexit“ yra „Brexit“, – pareiškė ji. – Kaip ministrė pirmininkė garantuosiu, kad pasitrauksime iš Europos Sąjungos.“ T. May pažadėjo, kad nebus jokių pastangų likti ES, jokių bandymų vėl įeiti pro užpakalines duris ir jokio antro referendumo. „Mes tai paversime sėkmė“, – sakė ji.

Kad taip nutiktų, T. May turi išplėšti, jos žodžiais, geriausią sutartį dėl išstojimo. Likusią vasaros dalį ji tikriausiai panaudos, kad suformuotų derybinę Didžiosios Britanijos poziciją. Jau aišku, kad svarbiausias dalykas Jungtinei Karalystei yra likti bendrojoje ES rinkoje, bet išsipešti ribojimų migracijai.

Atrodo, T. May nelinkusi tuojau pat aktyvuoti Lisabonos sutarties 50 straipsnio, nusakančio išstojimo iš ES mechanizmą. To tikimasi ne anksčiau kaip metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Kol ta procedūra oficialiai nepradėta, Jungtinė Karalystė kontroliuoja laiką ir gali sėdėti prie ES stalo kaip visateisė narė.

Savo ruožtu ES laikosi pozicijos nepradėti jokių derybų, nei oficialių, nei neoficialių, kol nebus aktyvuotas 50 straipsnis. Be to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra sakiusi, kad britams nebus leista išsirankioti vyšnaičių, t. y. ES neketina sudaryti palankių sąlygų Didžiajai Britanijai pasitraukti iš ES.

Euroskeptikai, peikiantys tokią ES lyderių poziciją ir kaltinantys Briuselį, jog šitaip jis nori nubausti Jungtinę Karalystę ir išgąsdinti kitas ES nares, kad ir šios nesumanytų pasitraukti, pamiršta svarbiausią dalyką – ES sukurta Bendrijos narių, o ne trečiųjų šalių naudai. „Geriausia sutartis“, kurios nori T. May, nebus padėta jai ant stalo.

T. May perima valdžią didžiulės krizės metu. Neperdėta sakyti, kad jos valdymas artimiausiu metu bus reikšmingas tiek Didžiosios Britanijos, tiek visos Europos kursui. Labai sunkus darbas laukia moters premjerės, tik antrosios Jungtinės Karalystės istorijoje. Sėkmė negarantuota.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"