TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tibeto pasipriešinimas - Kinijos gniaužtuose

2008 03 17 0:00
Lhasos gatvėmis rieda kinų šarvuočiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tibeto vyriausybės tremtyje duomenimis, per protestus Kinijos okupuotame Tibete žuvo iki 100 žmonių. Tibeto dvasinis vadovas Dalailama apkaltino Kinijos valdžią genocidu ir paragino Jungtines Tautas atlikti tyrimą. Kinija nurodo tik 10 žuvusiųjų skaičių ir kaltina Dalailamą sukursčius protestus Tibete.

Vakar Kinija telkė kariuomenę Tibeto sostinėje Lhasoje. Honkongo televizijos duomenimis, į Lhasą papildomai įvažiavo apie 200 karinių mašinų su 40-60 ginkluotų kariškių kiekvienoje.

Didžiulės kinų saugumo pajėgos pradėtos telkti Lhasoje dar šeštadienį, mieste pakartotinai vis aidėjo šūviai. Apie tai pasakojo iš Tibeto sostinės į Čengdu atskridę užsienio turistai.

Lhasos gyventojai per garsiakalbius raginami laikytis rimties, o riaušių dalyviai - pasiduoti iki pirmadienio, kovo 17-osios, vidurnakčio, jei nenori nemalonumų. "Separatistų sumanymas nebus realizuotas, - pareiškė Tibeto vyriausybės vadovas. - Mes veiksime ryžtingai, kaip reikalauja įstatymai".

Nuo pat sekmadienio ryto Lhasoje vykdomos kratos. Kinijos teisėsaugos darbuotojai eina iš namo į namą ieškodami protesto akcijų dalyvių.

Nepalo valdžios žiniomis, į Nepalą slapta įvesti civiliai vilkintys Kinijos saugumo tarnybų darbuotojai, kurie dabar veikia Nepalo teritorijoje ir su Tibetu besiribojančiuose rajonuose. Kinų saugumiečiai net mėgino sutrukdyti Vakarų fotografui dirbti Nepale.

Protesto akcijos Lhasoje prieš Tibetą okupavusią Kiniją nesiliovė visą praėjusią savaitę - tai rimčiausi per beveik du dešimtmečius protestai prieš kinų valdymą. Neramumai kilo po šimtų vienuolių protestų ne tik Lhasoje, bet ir Indijoje bei kitose pasaulio vietose, kuriais buvo paminėtos žlugusio 1959 metų sukilimo prieš kinus metinės. Indijoje įsikūrusi Tibeto vyriausybė pranešė apie "80 neidentifikuotų lavonų" - toks skaičius gautas remiantis liudininkų skambučiais iš Tibeto.

Neramumai persimetė ir į kitas Kinijos dalis. Sičuane apie 200 tibetiečių protestuotojų padegė policijos nuovadą, svaidė akmenis ir sužeidė kelis policininkus. Policija pradėjo šaudyti į protesto akcijos dalyvius, nušauti mažiausiai 7 žmonės. Tai pranešė liudytojai ir aktyvistų organizacijos. Demonstraciją surengę vienuoliai ir pasauliečiai reikalavo laisvės Tibetui ir Dalailamos grįžimo. Sičuanas yra tarp keturių greta Tibeto esančių Kinijos provincijų, kur gyvena daug tibetiečių.

Dharamsaloje tremtyje gyvenantis Dalailama pasmerkė Kinijos "teroro valdymą" ir "kultūrinį genocidą" Tibete, ir paragino pradėti tarptautinį tyrimą. "Apgalvotai ar neapgalvotai, vyksta tam tikras kultūrinis genocidas", - sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Tibete su tibetiečiais elgiamasi kaip su antrarūšiais piliečiais. Jo žodžiais, "kinai kliaujasi jėgos siekdami imituoti taiką, kurią įvedė jėga, panaudoję teroro valdymą". Dalailama prašė, kad kokia nors tarptautinė organizacija pradėtų padėties Tibete tyrimą, tačiau neragino boikotuoti Pekino olimpiados, kaip reikalavo daug tibetiečių išeivių. Jis tik pabrėžė, jog "Pekinui reikia priminti, kad jis būtų geras olimpinių žaidynių šeimininkas".

Dalailama taip pat ragino Kiniją pripažinti jo seniai deklaruojamą poziciją, kad jis nori Tibetui autonomijos, o ne nepriklausomybės, ir kad jo kampanija nesmurtinė. Paklaustas, ar galėtų nutraukti tibetiečių protestus, Dalailama atsakė: "Tokių galių neturiu".

Tibeto okupacinė valdžia teigia turinti pakankamai įkalčių įrodyti, kad "sabotavimą Lhasoje suorganizavo, iš anksto apgalvojo ir sumanė Dalailamos klika". "Smurto proveržis - muštynės, daužymai, plėšimai ir padegimai - ardė viešąją tvarką, kėlė grėsmę žmonių gyvybėms ir jų turtui", - sakė vyriausybės pareigūnas. Lhasos meras Doje Cezhugas pareiškė, kad sekmadienio rytą padėtis visame Tibete "normalizavosi".

JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice paragino Kinijos valdžią elgtis santūriai, o abi puse - vengti smurto. Ji apgailestavo, kad "riaušės, kilusios po taikių protestų, pareikalavo žmonių aukų", ir nerimavo dėl "labai sustiprėjusio policijos ir armijos aktyvumo Lhasoje ir aplink ją". Dokumente primenama, kad prezidentas George'as W.Bushas "nuosekliai ragina Kinijos vyriausybę pradėti turiningą dialogą" su Dalailama siekiant "sureguliuoti senus su Tibetu susijusius klausimus", ir raginama "išlaisvinti visus vienuolius ir kitus asmenis, sulaikytus už tai, kad taikiai reiškė savo pažiūras".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"