TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tikėkime laisve

2010 03 19 0:00
H.Van Rompuy linki Lietuvai sėkmės per kitus dvidešimt metų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės Briuselyje buvo paminėtos tik kovo 17 dieną Europos Parlamento (EP) Yehudi Menuhino salėje. Minėjime Lietuvą pasveikino ir Europos prezidentas Hermanas Van Rompuy. Jis pasakė šiltą ir nuoširdžią kalbą. Pateikiame ją ir LŽ skaitytojams.

"Dalyvauti šiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjime - didžiulė garbė. 1990 metų kovo 11-ąją paskelbta nepriklausomybė buvo be galo svarbus istorinis įvykis. Tai buvo svarbus Lietuvai žingsnis kelyje į politinę laisvę. Tai buvo svarbus Europai žingsnis įveikiant pasidalijimą tarp Rytų ir Vakarų. Tai buvo svarbus žingsnis visiems siekiantiems laisvės žmonėms.

Šio minėjimo šūkis - "Tikėkime laisve". Nedaugeliui man žinomų pastarojo meto įvykių šis šūkis tinka labiau nei šiandien. 1940 metais Lietuvai netekus nepriklausomybės jos piliečiai niekada neprarado tikėjimo laisve. Tie, kurie dalyvavo partizaninio pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime nuo 1941-ųjų iki šeštojo dešimtmečio, tikėjo laisve ir kovojo už ją. Disidentai ir studentai, kurie septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais platino atsišaukimus ir rengė pogrindinius koncertus, tikėjo laisve ir tai įrodė savo darbais. Tie, kurie devintojo dešimtmečio pabaigoje žengė pirmuosius žingsnius kelyje į nepriklausomybę įkurdami Sąjūdį, tikėjo laisve ir ją iškovojo.

Prisimenu gyvą žmonių grandinę 1989 metų rugpjūtį, sujungusią tris Baltijos valstybių sostines - Vilnių, Rygą ir Taliną. Du milijonai žmonių - vyrų ir moterų, jaunų ir vyresnių - susikibo rankomis, kad parodytų solidarumą ir nesitaikstymą. Politinės laisvės labui jie drauge stojo prieš totalitarizmo - nacizmo ir komunizmo - jėgas. Tai buvo svarbus ženklas visai Europai, likus vos keliems mėnesiams iki Berlyno sienos griuvimo. Visi pamatė, kiek daug galima pasiekti nepalaužiama dvasia ir drąsa. Šių Lietuvos žmonių drąsių žygių rezultatas - 1990 metų kovo 11-osios deklaracija. Man didelė garbė šį vakarą sakyti kalbą stovint šalia gerb. Vytauto Landsbergio, kurio vaidmuo tuose įvykiuose buvo svarbus.

1991 metų rugsėjo mėnesį Lietuva vėl tapo nepriklausoma, laisva ir demokratine šalimi. Kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas norėčiau pasveikinti Lietuvą, nes ji eina pavyzdiniu keliu. Vėl paėmę į savo rankas valdžią, jūs ryžtingai ir sėkmingai žengėte Europos link. Niekada nekilo abejonių dėl jūsų europinės krypties. Ilgą istoriją ir turtingą kultūrą turinti Lietuva tapo lygiaverte Europos valstybių šeimos nare. Jos kultūrinis paveldas buvo įvertintas Vilnių paskelbiant 2009 metų Europos kultūros sostine. Jūs ne tik pirmieji atsiskyrėte nuo Sovietų Sąjungos, bet ir pirmieji 1995 metais pateikėte prašymą stoti į Europos Sąjungą (ES). 2004 metų gegužės 1-ąją kartu su kitomis septyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis įstojote į ES. Tai buvo diena, kai Europoje susijungė Rytai ir Vakarai, kai paskutiniai geležinės uždangos likučiai tapo istorija. Džiaugsminga diena.

Nuo 1990 metų padarėte didelę pažangą reformuodami savo ūkį ir pertvarkydami visuomenę - įspūdingas pasikeitimas. Per šią ekonomikos krizę jūsų ūkis įrodė esąs atsparus. Jūs labai gerai laikotės per šią paskutinę audrą - ji jus užklupo vėlai, bet jūs jau atsigaunate ir tapsite stipresni nei iki jos.

Pradėjęs lankyti sostines kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, 2009-ųjų gruodį atvažiavau ir į Vilnių. Man teko garbė susitikti su gerb. prezidente Dalia Grybauskaite ir gerb. ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi. Pats pamačiau, kaip stengiatės labiau integruotis į mūsų Sąjungą. Pažangos dar reikia tokiose srityse kaip transportas ir energetinis saugumas. Be abejonės, tai ir bendra Europos atsakomybė.

Ponios ir ponai, didžiausią įspūdį po tokio trumpo laikotarpio daro tai, kad lietuviai ES jaučiasi esantys namuose. Europa tapo jūsų politinio likimo dalimi. Tikriausiai neatsitiktinai buvęs Lietuvos valstybės vadovas šiuo metu yra EP narys, o buvusi Europos Komisijos narė praėjusiais metais buvo išrinkta valstybės vadove. Tai išskirtinis atvejis.

Šiuo atžvilgiu, kaip ir daugeliu kitų, Lietuva turi ką pasiūlyti kitoms mūsų Sąjungos valstybėms. Istorinę patirtį ir išmintį. Supratimą, kad Europa turi būti solidari išoriniame pasaulyje. Ir svarbiausia - tvirtą tikėjimą laisve, didžiausia mūsų politine vertybe. Visų europiečių vardu dėkoju jums už tai ir linkiu sėkmės per ateinančius dvidešimt metų!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"