TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tikrasis Turkijos demokratijos veidas

2014 02 07 6:00
Nepasitenkinimą R.T.Edogano valdymu dar pakurstė trečiadienį priimtas įstatymas, ribojantis žodžio laisvę internete.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžiulis korupcijos skandalas, įtraukęs daugiau nei pusšimtį įtakingiausių Turkijos politikų ir verslininkų, atrodytų, turėjo būti ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano eros pabaiga. Tačiau jis savo posto palikti nežada. Portale geopolitika.lt publikuotame Ingos Popovaitės straipsnyje aptariama Turkijos politinė padėtis.

Turkija vis dar jaučia gruodžio viduryje šalies vyriausybę sukrėtusio korupcijos skandalo bangas. Gruodžio 17 dieną Stambulo ir Ankaros prokurorai suėmė per penkiasdešimt asmenų, įtariamų pinigų plovimu, sukčiavimu ir kyšininkavimu. Pagrindinis tyrimas buvo vykdomas dėl nelegalaus sandorio su kaimynu Iranu: už perkamą naftą Turkijos piliečiai esą nelegaliai atsiskaitė valstybės auksu, nes Jungtinių Tautų sankcijos riboja prekybą su Teheranu.

Tarp areštuotųjų – valdančiosios partijos politikai, įtakingi verslininkai ir trijų vyriausybės narių sūnūs. Dėl sulaikytų atžalų, kaltinamų kyšių ėmimu, atsistatydino ekonomikos, vidaus reikalų ir statybų planavimo ministrai, o R.T.Erdoganas savo ruožtu pašalino dar septynis kabineto narius ir vietoj jų priėmė savo patikėtinius.

R.T.Erdogano vyriausybė netrukus ėmėsi atsakomojo žygio prieš Turkijos teisėsaugą: iš pareigų jau atleista per šimtą aukštas pareigas ėjusių teisėjų ir prokurorų. Taip pat pakeistos Vidaus ir Teisingumo ministerijų darbo taisyklės. Nuo šiol visi pareigūnai apie savo veiksmus tyrimo metu turi informuoti tiesioginius viršininkus.

Po masinių areštų pirmuosiuose provyriausybinės spaudos puslapiuose figūravo JAV ambasadoriaus Turkijoje nuotraukos kartu su kaltinimais antiturkišku sąmokslu ir raginimais išsiųsti jį iš šalies. Tiesa, pats premjeras kalbėjo aptakiau ir kaltino tiesiog „užsienio valstybes“.

Vidaus ir užsienio politikos problemos

Šis korupcijos skandalas itin pakirto turkų pasitikėjimą premjeru ir dar labiau išryškino politines kovas tarp valdančiųjų ir opozicijos.

Skandalas siejamas su opoziciniu islamistų judėjimu „Hizmet“, kuriam vadovauja buvęs R.T.Erdogano bendražygis, o dabar – aršus politinis priešininkas Fethullah Gulenas. Šiuo metu JAV gyvenantį nuoseklių pažiūrų islamistą F.Guleną ir jo sekėjus ministras pirmininkas kaltina paralelinės valstybės sukūrimu ir valstybinio perversmo organizavimu. Esą „Hizmet“ atstovai nebe pirmus metus mėgaujasi aukštomis pareigomis Turkijos teisėsaugos sistemoje, o dabartinio skandalo siekis tėra vienas – nuversti R.T.Erdoganą.

Turkija ilgą laiką buvo artima JAV partnerė. Tačiau pastaruoju metu jų pozicijos nesutapo dėl Egipto, dėl Sirijos ir dėl Irako. Be abejo, rudenį priimtas Turkijos sprendimas įsigyti karinės ginkluotės iš Kinijos, o ne amerikiečių gynybos kompanijų, taip pat gerokai papiktino JAV. Po šio sprendimo JAV Kongresas net pagrasino nutraukti subsidijas, pažadėtas Turkijai gynybos sistemai įsigyti, o NATO savo ruožtu pareiškė, kad į bendrą priešraketinės gynybos sistemą kiniška technologija jokiu būdu negali būti inkorporuota.

Ieško naujų sąjungininkų Vakaruose

Turkijos ir JAV keliai pamažu skiriasi. Tai viena priežasčių, kodėl R.T.Erdogano akys vėl krypsta į Europos Sąjungą (ES). Sausio viduryje Turkijos ministras pirmininkas pirmą kartą per penkerius metus viešėjo Briuselyje. Nors svarbiausias vizito tikslas buvo užtikrinti ES pareigūnus, kad Ankara sugebės susidoroti su korupcijos skandalu, jis taip pat priminė Briuseliui, jog Turkija vis dar siekia narystės šiame bloke.

Pagrindinės kliūtys Turkijai tapti 29-ąja ES nare yra neišspręsta Kipro padalijimo problema ir kai kurių ES šalių nuomonė, kad šios didžiulės musulmonų bendruomenės įsiliejimas pakeis bendrąsias bloko vertybes. Tačiau skeptikai mano, kad bent jau šiuo metu santykiai tarp Briuselio ir Ankaros yra apsimestiniai, nes nei ES bendruomenė negali vieningai laikyti Turkijos tinkama kandidate, nei Turkija yra pasiryžusi įvykdyti narystės reikalavimus. Be to, ir turkų, palaikančių narystę ES, sumažėjo nuo 73 proc. 2004-aisiais iki vos 44 proc. 2013 metais.

Galbūt R.T.Erdoganui metas palikti savo postą? Bent jau kol kas politikas to daryti nežada, kad ir kaip to tikėtųsi jo valdymu nusivylę piliečiai ir žiniasklaida. Priešingai – vyriausybės performavimas ir aktyvi kova su politiniais priešininkais rodo, kad R.T.Erdoganas lengvai pasiduoti ir užleisti savo pozicijų neketina. Ar tai reiškia, kad Turkijoje baigsis oficialiosios demokratijos era? 2014 metais turėtų paaiškėti visi atsakymai. Kovo mėnesį vyksiančiuose vietinės savivaldos, o rugpjūtį - prezidento rinkimuose turkai vis dar turi šansą demokratiškai nuspręsti savo šalies likimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"