TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tikroji krizė Europoje

2012 08 30 8:41
Išeitis iš euro krizės priklausys ir nuo to, ar sunkią padėtį suvoks žemyno rinkėjai. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Europoje siautėja visai ne valiutos krizė. Tai - tik dešimtmečius besitęsiančios nesąžiningos politikos rezultatas. Apie tai žurnalui "Slate" rašo Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žmona Anne Applebaum.

Šių laikų Europos Sąjungai (ES) itin tinka posakis "Kaip diena, taip naujiena". Pasaulį domina jau visai kiti dalykai, bet Europoje pagrindinės žinios - tik apie euro krizę. Peržvelgę šios savaitės naujienas pamatysite, kad nuosmukis Ispanijoje tik didėja, šįmet ūkis susitraukė 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (nors prognozuotas tik 1 proc. kritimas). Lyg to būtų negana, ekonomiškai svarbiausias krašto regionas Katalonija paprašė 5 mlrd. eurų iš centrinės valdžios, kad galėtų išmokėti savo skolas.

Džiaugsmelis iš to gali būti tik vienas: pagaliau europiečiai priversti atsibusti ir suvokti atsidūrę nesąžiningų politikų mėsmalėje. Nuo aštuntojo dešimtmečio vyriausybės viena po kitos skolinosi, leido pinigus, o tada sukeldavo infliaciją, kad išvengtų skolų. Neatsitiktinai šis ydingas ciklas kartojosi būtent silpnesnės demokratijos šalyse.

Ispanija atsikratė generolo Franco režimo tik 1975 metais, Graikiją karinė chunta valdė 1967-1974 metais, nuo Antrojo pasaulinio karo Italijoje pasikeitė daugiau nei 60 vyriausybių. Visų šių kraštų besikeičiantys lyderiai rinkėjus mėgindavo nupirkti keldami pensijas, sukurdami neaprėpiamą biurokratų armiją ir kitomis privilegijomis. Pasaulio ir Europoje bankai sutiko finansuoti visus šiuos užmojus.

O dabar to daryti nebegali. Nors niekas iš anksto to nežinojo, bet sutikdami su euru politikai priėmė savotišką aukso standartą. Tai reiškia, kad kai kurios vyriausybės nebegali išspręsti problemų paspartindamos infliaciją ar (kaip Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose) sukauptas skolas už šiandienos išlaidas palikti ateitiems kartoms. Nuo pat pradžių buvo klaidinga manyti, kad euro zonos sunkumai - tai "valiutos krizė". Iš tiesų tai politinė krizė, kurią sukėlė priklausomybė nuo skolų, o jai išspręsti reikia priimti politinius sprendimus. Rinkėjai sužinojo tiesą - jie bankrutavo.

Kad ir ką ES nuspręstų, žemyno ateitis iš esmės priklauso nuo to, kaip žmonės sugebės suvokti šiuos paprastus faktus. Iki šiol neaišku, ar graikai suvokia tikrąją padėtį. Juk beveik trečdalis jų per pakartotinius rinkimus balsavo už politinę partiją, kuri vėl pažadėjo sukurti papildomą 100 tūkst. darbo vietų nepaaiškindama, kas už visa tai mokės.

Anksčiau Ispanijos politikai buvo pratę suversti kaltę kam nors kitam. Buvęs socialistų premjeras Jose Zepatero ypač mėgo akcijų biržų sąmokslo teorijas. Neaišku, ar jo įpėdinis konservatorius Mariano Rajoy turės politinės valios įvykdyti didžiules permainas. Italijos lyderis Mario Monti nuo pat pradžių atrodė pasiryžęs viską pakeisti, tačiau ir jam kelias ne rožėmis klotas.

Politiniai neramumai šiose šalyse prasidėjo tik po to, kai jos gavo tarptautinę pagalbą. Vėl pritrūkus pinigų ateis eilė tiesą savo rinkėjams pasakyti Vokietijos politikams. O ji tokia: nė viena kita šalis tiek nepasipelnė iš euro ir šios krizės, kiek Vokietija. Be to, nė vienos kitos valstybės bankai neturi sukaupę tiek žemyno skolų, kiek Vokietijos. Akivaizdu, kad vokiečiai gelbėja kitus ne iš geros valios, bet iš savanaudiškų paskatų. Bet vargu ar Vokietijos visuomenė tai žino, vargu ar Pietų Europos kraštai supranta, kad jie neturi beveik jokio pasirinkimo.

"Slate", "EU Observer", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"