TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tirpstanti Arktis - proga pasipelnyti

2012 10 01 5:44
Mokslininkai prognozuoja, kad dešimtmečio pabaigoje Arkties vandenyne nebeliks ledynų. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Arkties ledynui tirpstant rekordiniu greičiu Jungtinė Karalystė prognozuoja atšiaurias žiemas Šiaurės Europoje, o pasaulio supervalstybės trina rankomis - Arkties dykvietės atidengia vis daugiau naudingųjų iškasenų. 

Arktyje apstu naftos, dujų bei mineralų, o šylant klimatui ir atsiveriant naujiems transporto keliams šis turtas tampa vis prieinamesnis.

Užuodusi pinigus ir galią Kinija ėmėsi aktyvių veiksmų. Teisių į Arkties teritoriją turi JAV, Rusija ir kelios Europos šalys, taigi milijardo gyventojų valstybė deda visas diplomatines pastangas, kad ir jai atitektų šioks toks pyrago gabalėlis. 

Rugpjūtį pirmasis kiniškas laivas per Arktį pasiekė Europą. Kinija jau prieš dvejus metus ėmė reikalauti vietos Arkties taryboje - tarptautiniame aštuonių valstybių forume, kuris brėžia minėtojo regiono politines gaires. Kinija tvirtina esanti "beveik arktinė valstybė", juolab kad ir šiaip Arktis yra "visos žmonijos turtas". Kad pagerintų santykius su tikrosiomis Arkties valstybėmis, šios šalies ministrai vasarą aplankė Daniją, Švediją ir Islandiją. Aukšto rango diplomatai taip pat užsuko į Grenlandiją, kur Kinijos verslininkai žvalgosi investicijų į kasybos pramonę, o kinišką darbo jėgą siūlo statybų sektoriui.

Vakarų valstybes ypač sujaudino toks Kinijos dėmesys neturtingai ir menkai apgyvendintai salai, kurią iš esmės valdo Danijos karalystė. Mat mažėjantis Grenlandijos ledynas atidengė užslėptus mineralų telkinius. Tarp jų yra tokių retų žemės iškasenų, kurios naudojamos moderniausių mobiliųjų telefonų ir karinių sekimo sistemų gamybai. Dar birželį į Grenlandiją nuskubėjo Europos Sąjungos (ES) viceprezidentas Antonio Tajani. Savo vizitą pavadinęs "žaliavų diplomatija" jis pasiūlė šimtus milijonų eurų mainais į garantijas, kad Kinija negaus išskirtinių teisių į retus mineralus.

Kitos valstybės taip pat nesnaudžia. Per pastaruosius pusantrų metų į Grenlandiją pirmą kartą nuvyko JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung Bakas. Salos premjeras Kuupikas Kleistas apsilankė pas Europos Komisijos vadovą Jose Manuelį Barroso Briuselyje.

ES, Japonija ir Pietų Korėja taip pat pageidauja tapti Arkties tarybos nuolatinėmis stebėtojomis. Kažkada šis forumas sprendė tokius klausimus kaip Arkties gyvūnų populiacija, tačiau dabar jo užduotys kur kas sudėtingesnės. Pavyzdžiui, reikia nustatyti, kiek ateityje bus mokama už švartavimąsi, susitarti dėl nuostolių atlyginimo išsiliejus naftai.

Kinijai narystė reikalinga ne tik dėl pretenzijų į mineralus, bet ir dėl laivybos. Jos ekonomika priklauso nuo eksporto, o poliarinis maršrutas tausoja laiką ir pinigus, palyginti su kitais keliais per Aziją ir Europą, kertant Sueco kanalą.

Iki šiol Arkties turtų gavyba vyksta labai lėtai. Grenlandijoje veikia vos viena kasykla, nors atrasta per šimtą naujų telkinių. Čia, kaip ir Aliaskoje, Kanadoje bei Norvegijoje, naftos ir dujų kompanijos kol kas tik dairosi. Ekspertai spėja, kad maždaug 20 proc. pasaulinių naftos ir dujų atsargų glūdi Arktyje. Šiltesnis oras jau dabar leidžia mėnesiu ilgiau dairytis įvairiose vietose, be to, susiekimas tapo kiek paprastesnis.

Šią vasarą būta atvejų, kai vienu metu tirpo net 97 proc. Grenlandijos ledo skydo paviršiaus. Jeigu oras ir toliau šils tokiu greičiu, Arkties vandenyse ledo nebeliks jau šio dešimtmečio pabaigoje. Nuosavybės teises regione reguliuoja Jūrų teisės konvencija. Pagal ją Arkties valstybės turi teises į ekonomines zonas, nusidriekusias per 200 jūrmylių nuo sausumos. Jos taip pat gali pretenduoti į išteklius, esančius po vandeniu, jei tik jie glūdi po žemyniniu šelfu. Toli šiaurėje Arkties vandenynas niekam nepriklauso, o oro sąlygos ten beveik nepakeliamos.

Ir nors didžioji dalis teritorijos, kurioje glūdi vertingiausi ištekliai, jau pasidalyta, atsargumo dėlei Arkties valstybės ir NATO narės stiprina savo karines pajėgas regione. Tad Kinijai nebeliko nieko kito, kaip tik taikyti strategiją, puikiai suveikusią Afrikoje ir Pietų Amerikoje: investuoti ir jungtis su vietos kompanijomis. Jos mokslininkai jau garsūs tarp Arkties tyrinėtojų, o ledlaužiai dalyvauja bendrose ekspedicijose. Kitais metais Arkties taryba rinks naujus nuolatinius stebėtojus. Tačiau tam, kad Kinija būtų priimta, reikia vieningai balsuoti. Kol kas jos narystei pritaria tik Islandija, Danija ir Švedija.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"