TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Titaniką" pražudė Mėnulis?

2012 04 13 6:01

Garsiojo lainerio žūtis 1912 metų balandžio 14 dieną - viena iš pačių garsiausių ir labiausiai ištyrinėtų katastrofų žmonijos istorijoje. Tačiau ir praėjus šimtui metų lieka neaišku, kaip ledkalnis atsidūrė taip toli nuo Arkties.

Ir štai iškelta nauja versija - tragedijos priežasties reikia ieškoti danguje. Amerikiečių astronomai iš Teksaso universiteto išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, kad dėl lemtingojo ledkalnio atsiradimo "Titaniko" kelyje kaltas ypatingas dangaus kūnų išsidėstymas. Tyrinėtojai apskaičiavo, kad 1912 metų sausį (likus trims mėnesiams iki katastrofos) Žemė buvo per minimalų atstumą nuo Saulės, o Mėnulis atsidūręs tarp jos ir Žemės. Tai atsitinka tik kartą per 1400 metų.

Mėnulis ir Saulės gravitacinės jėgos sukėlė grandiozinius potvynius, o dėl jų nuo Grenlandijos ir atskilo ledkalniai. Be to, anomalus vandens pakilimas šioje vandenyno zonoje leido milžiniškiems ledynams peršokti Labradoro bei Niufaundlendo seklumas ir patekti į atvirą vandenyną, kur driekėsi transatlantinių laivų keliai.

Artėjant 1912-ųjų pavasariui, ledkalniai smarkokai pasistūmėjo į pietus ir atsidūrė "Titaniko" kelyje. Balandžio 12-ąją kapitonas Edwardas Smithas gavo radiogramą, perspėjančią apie ledkalnius, tačiau patyręs jūreivis neįvertino jos rimtai, nes tuose vandenyse ledkalnių pasitaikydavo ne dažniau negu ekvatoriuje.

Kuo baigėsi ši istorija, žino visi: "Titanikas", būdamas už 680 kilometrų nuo Niufaundlendo salos, visu greičiu įsirėžė į milžinišką ledkalnį ir po kelių valandų paskendo. Beveik 1500 iš 2200 keleivių ir įgulos narių sutiko mirtį lediniuose Šiaurės Atlanto vandenyse. Pats laivas nugrimzdo į dugną, kur tebeguli kilometrų gylyje.

Tačiau iškeltai amerikiečių hipotezei nelinkę pritarti rusai. "Šią versiją vertinu skeptiškai, - pareiškė Maskvos universiteto Fizikos fakulteto Astronomijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis Jevgenijus Fedosejevas. - Taip, 1912-ųjų sausį Mėnulis iš tiesų buvo priartėjęs prie Žemės labiau nei įprasta, tačiau viso labo tik per 6200 kilometrų, o tai yra menkas dydis astronominiu mastu. Žinoma, toks suartėjimas galėjo sustiprinti potvynių jėgas, veikiančias mūsų Žemę, bet ne daugiau kaip penkiais procentais. Todėl abejotina, kad tokių pokyčių užteko iš vietos išjudinti ledkalniams, sveriantiems ne vieną milijoną tonų."

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"