TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Titaniškos pastangos kovojant su korupcija Ukrainoje

2016 09 30 6:00
Rugpjūtį vykęs protestas, per kurį aktyvistai reikalavo atleisti prokurorus, kurie neva atsakingi už neteisėtą UNAB darbuotojų areštą ir kankinimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (UNAB) veikia jau beveik dešimt mėnesių. Per šį laiką jis pradėjo daugiau nei 200 kriminalinių tyrimų, susijusių su įsigalėjusia šalyje korupcija. Tačiau biuro kelyje – daugybė kliūčių.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po revoliucijos, nuvertusios kleptokratų režimą, Ukrainos politiką vis dar kamuoja kyšių problema, o korumpuoti valdininkai ir teisėjai toliau stengiasi vienas kitą apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo.

Nėra lengva sugriauti Ukrainoje ilgus dešimtmečius veikusią korupcijos sistemą, tačiau būtent toks yra praeitais metais įkurto UNAB tikslas. Šioje agentūroje dirba jauni profesionalai, kurie pasiryžę sunaikinti senus įpročius. Iki šiol jų tyrimų centre buvo įvairių profesijų atstovai: nuo universitetų rektorių iki parlamentarų. Tačiau kol kas nė vienas asmuo nebuvo nuteistas. To pagrindinė priežastis – korumpuoti šalies teismai. Todėl kyla klausimas, ar ši nauja institucija iš tiesų gali ką nors pakeisti šalyje, kuri laikoma korumpuočiausia valstybe Europoje.

„Didžiausia rizika, su kuria susiduria UNAB, – pavirsti politiniu instrumentu, – sako UNAB direktorius Artiomas Sytnykas. – Tai būtų nepriimtina.“

Seni įpročiai

Nepaisydami aukščiausias pareigas einančių valstybės veikėjų pažadų išvalyti šalį, kritikai mano, kad šiems trūksta politinės valios pažadams įgyvendinti. Maidano revoliucija padėjo nuversti tuometinį prezidentą Viktorą Janukovyčių ir atsikratyti jo propaguotos korupcinės sistemos, kur lojalių biurokratų grupelė naudojosi valstybinėmis institucijomis, kad praturtėtų.

Ukrainos nacionaliniam antikorupcijos biurui vadovauja Artiomas Sytkynas. /nabu.gov.ua nuotrauka

Tačiau, kaip teigia Kijeve įsikūrusio Antikorupcijos centro vadovas Vitalijus Šabuninas, tą monopolį pakeitė „atviros rinkos korupcija“, kur daugybė interesų grupių varžosi dėl resursų, kuriais anksčiau naudojosi V. Janukovyčiaus bendražygiai.

Pagal naujausią organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksą, Ukrainai tenka 130 vieta iš 168 valstybių. Taigi ji tik šiek tiek lenkia tokias valstybes kaip Nigerija, Tadžikistanas ir užima tokią pat poziciją kaip Kamerūnas, Iranas, Nikaragva, Nepalas ir Paragvajus.

„Korupcija Ukrainos politikoje vis dar yra pagrindinis faktorius, instrumentas ir tikslas“, – tvirtina V. Šabuninas. Tačiau, jo teigimu, dėl nesiliaujančio karo su separatistais ir prastos ekonominės situacijos lieka vis mažiau valstybės resursų, kuriuos galima išvogti.

Tuo tarpu Ukrainos partneriai Vakaruose, tarp jų ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), spaudžia vyriausybę spręsti šią problemą ir Ukrainai reikalingas paskolas teikia atsižvelgdami į antikorupcinių priemonių įgyvendinimo sėkmę. Prieš kelias savaites TVF galiausiai patvirtino 1 mlrd. JAV dolerių išmoką po visus metus trukusio atidėliojimo. Kijevas nuo praeitų metų rugpjūčio laukė, kada bus atnaujintos išmokos pagal 17,5 mlrd. dolerių paramos programą, turinčią padėti stabilizuoti šalį. TVF valdyba nurodė, kad patvirtino šią išmoką, nors Ukraina neįvykdė kai kurių šios programos uždavinių.

Naujoji jėga

UNAB yra pirmoji visiškai iš pagrindų sukurta teisėsaugos institucija šalyje, o kitos yra paveldėtos iš sovietinių laikų. Per pirmus beveik dešimt mėnesių ši organizacija pradėjo daugiau nei 200 tyrimų, daugiau nei trys dešimtys jų buvo nagrinėjami teisme. Penkios bylos buvo išspręstos pasirašant taikos sutartį. Visai neseniai buvo iškelta byla parlamentarui Oleksandrui Oniščenkai dėl jo sąsajų su pelningo dujų pardavimo schema. Deja, pradėjus tyrimą jis pabėgo iš šalies.

UNAB darbuotojas vidutiniškai uždirba apie 1200 JAV dolerių per mėnesį – gerokai daugiau nei kitose valstybinėse įstaigose. A. Sytnyko įsitikinimu, dėl šios priežasties UNAB darbuotojai atsparūs pagundoms, kurios tyko mažiau uždirbančių kolegų (pavyzdžiui, pradinė policininko alga yra apie 250 JAV dolerių). Jis pridūrė, kad politiniai išskaičiavimai neturi įtakos jų darbui. „Mes negalvojame, kas priklauso kuriai politinei jėgai, – sako A. Sytnykas. – Mes tiriame nusikaltimą, pagrindžiame jį dokumentais ir siunčiame informaciją teismui.“

Keletas žurnalo „The Christian Science Monitor“ kalbintų prezidento Petro Porošenkos bendražygių tvirtina, kad jis ir jo valdančiosios partijos nariai remia UNAB veiklą prieš korumpuotus pareigūnus, nes nori Vakarams parodyti, kad jų šalis rimtai kovoja su korupcija. Tačiau, kaip teigia politikos konsultantas Tarasas Berezovetsas, šis palaikymas yra su tam tikra išlyga. „Žinoma, jie tikisi, jog suimti asmenys nebus jų partijos atstovai“, – tvirtina jis.

Korumpuoti teismai

Biuro darbuotojų yra tik 700 visoje šalyje – tai vienas jo trūkumų. Kur kas didesnis iššūkis yra politinės nepriklausomybės išlaikymas. Pavyzdžiui, praeitų metų pabaigoje UNAB išsikovojo teisę kelti kriminalines bylas, tačiau biuras vis dar turi kliautis Ukrainos saugumo tarnyba tokiais svarbiais techniniais klausimais kaip telefono pokalbių klausymasis.

Tačiau pati didžiausia kliūtis biuro veikoje yra liūdnai pagarsėję teismai. Jie kišasi į ikiteisminius tyrimus, nukelia bylą ar net visiškai vengia ją svarstyti. Kovotojų su korupcija teigimu, korumpuota teismų praktika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nė viena UNAB byla dar nesibaigė konkretaus asmens nuteisimu. „Tai gryniausias sabotažas“, – sako aktyvistas V. Šabuninas.

Aktyvistai ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnai siekia, kad šalyje būtų sukurti specialūs antikorupcijos teismai. Tačiau bent kol kas, kaip teigia V. Šabuninas, labai svarbu, kad UNAB pasirinktų bylas, kuriose jis galėtų kaltus asmenis sėkmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai padėtų biurui išsaugoti visuomenės pasitikėjimą.

Be to, pasak A. Sytnyko, visuomenės spaudimas yra pagrindinė biuro veiklos varomoji jėga. „Jei UNAB pradės nagrinėti bylas, kurios neatitinka jo misijos, visuomenė greitai apie tai sužinos, – tvirtina jis. – Tokiu atveju reakcija bus stipri.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"