TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tobulo nesusikalbėjimo pavyzdys

2011 09 16 0:00
Karaliui Albertui II nesiseka išjudinti Belgijos partijų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Derybų maratonas Belgijoje - ilgiausias pasaulyje ir dar nesibaigė. Tebėra neaišku, kada partijos sugebės sudaryti naują vyriausybę.

Dar nė viena šalis pasaulyje nėra taip ilgai gyvenusi be vyriausybės, kaip Belgija - 460 dienų. Šitiek laiko partijos nesugeba susitarti dėl koalicijos. Kol visa tai vyksta, valstybei vadovauja laikinoji vyriausybė. Tačiau po 15 mėnesių trunkančios aklavietės laikinajam premjerui Yves'ui Leterme'ui, matyt, trūko kantrybė. Jis panoro normalaus darbo ir paskelbė metams pasibaigus išvyksiąs į Paryžių dirbti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Y.Leterme'as sulaukė šios organizacijos generalinio sekretoriaus Angelio Gurrios pasiūlymo eiti jo pavaduotojo pareigas. Susidarius tokiai kritiškai padėčiai, trečiadienį iš atostogų Pietų Prancūzijoje skubiai parlėkė net karalius Albertas II. Jis pavedė antros didžiausios Belgijoje partijos - prancūzakalbių socialistų - lyderiui Elio Di Rupo derėtis dėl kompromisinės valdančiosios koalicijos.

Nežinia, kas čia padėjo - Y.Leterme'o posūkis ar karalius, bet vakar jau atskriejo žinios apie proveržį, kurio laukta nesulaukta ilgiau nei metus. Nors ne viskas klojosi darniai: iš pradžių E.Di Rupo perspėjo, kad keturis mėnesius trukusios jo pastangos surasti Belgijai vyriausybę gali žlugti, procesas "giliai įstrigęs". Dar po 15 valandų derybų jis pagaliau galėjo paskelbti, kad 8 partijos per derybas susitarė, ko imsis, kad išspręstų pagrindinius nesutarimus. O didžiausias jų - kaip pasidalyti valdžią tarp prancūziškai ir olandiškai kalbančių bendruomenių. Olandiškai kalbantys turtingesni flamandai net nori apskritai atsiskirti ir būti nepriklausomi. Tada Belgija, dirbtinai sudaryta valstybė, subyrėtų. Nenuostabu, kad derybose nedalyvavo didžiausia Flandrijos partija - separatistinis Naujasis flamandų aljansas.

Vienas kebliausių derybų klausimų - Briuselio, Halės ir Vilvordės (BHV) regionas, apimantis sostinę Briuselį ir jo priemiesčius. Tai vienintelis regionas, kuris oficialiai yra dvikalbis. Visi kiti - arba prancūziški, arba flamandiški.

Rinkimai Belgijoje įvyko pernai balandžio 10 dieną, nei viena partija neįgijo aiškios daugumos. Po jų beveik 11 mln. gyventojų turinti valstybė, regis, dar labiau susiskaldė į šiaurinę Flandriją, kurios 6,2 mln. gyventojų kalba olandiškai, ir pietinę Valoniją, kurios 4,5 mln. gyventojų vartoja prancūzų kalbą.

Reitingų agentūros perspėjo, kad Belgijos įvertinimas gali būti pablogintas, jei krizė gilės. Apie tai dar liepą perspėjo ir karalius Albertas II. Jis aiškino, kad užsitęsusi politinė krizė kelia pavojų ir šalies ekonomikos ateičiai, ir visai Europai. "Jei ši padėtis tęsis, tai gali paveikti kiekvieno belgo socialinę gerovę", - sakė nuo 1993 metų valdantis monarchas. Jis nuogąstavo, kad tai, kas vyksta Belgijoje, gali pakenkti ir Europos integracijos procesui, kuris ir taip jau pakirstas populizmo bei euroskepticizmo.

Belgija, viena iš Europos Sąjungos (ES) įkūrėjų, ilgai buvo laikoma puikiu Europos integracijos pavyzdžiu. Šioje šalyje įsikūrusios kai kurių svarbių tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO ir ES, būstinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"