TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Toksiškas šlamas pasiekė Dunojų

2010 10 08 0:00
Markalio upėje išgaišo visos žuvys.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vengrijoje per ekologinę katastrofą išsiliejęs toksiškas pramoninis šlamas vakar pasiekė Dunojų. Pavojus iškilo ne tik šios upės ekosistemai, bet ir kitiems vandens telkiniams, taip pat dirvai ir gruntiniams vandenims.

Dunojaus vandens šarmingumas jau pastebimai padidėjęs. Ištyrus mėginius, paimtus Dunojuje ir jo intake Rabe, pastebėta, kad šarmingumas kiek didesnis nei įprasta - 8,96-9,07. Paprastai Dunojaus vandens pH būna apie 8.

Toksiškas raudonos spalvos dumblas išsiliejo pirmadienį, sugriuvus pramoninių atliekų saugyklai Aikos mieste veikiančioje aliuminio gamykloje, esančioje už maždaug 160 kilometrų į vakarus nuo Budapešto. Tuomet 4 žmonės žuvo, apie 120 buvo sužeista, 6 žmonės vis dar yra dingę be žinios, o 8 kritinės būklės guli ligoninėje. Iš aplinkinių rajonų teko evakuoti šimtus gyventojų. Purvina vandens ir toksinių medžiagų srovė pirmiausia pasklido Rabo upėje, tačiau vakar ji jau pasiekė ir Dunojų ties Dėro miestu.

Ši pramonės avarija, įvykusi sugriuvus rezervuaro pylimui, Vengrijoje vadinama ekologine katastrofa, nes kelia pavojų visai Dunojaus, antrosios ilgiausios Europoje upės, ekosistemai. Vengrijos stichinių nelaimių valdymo agentūros atstovas Tiboras Dobsonas sakė, kad gelbėtojai stengiasi sumažinti išsiliejusio pramoninio šlamo šarmingumą, kurio pH gerokai didesnis nei įprastas nekenksmingas lygis. Blogų pasekmių jau bijo ir Kroatijos, Rumunijos, Serbijos, Bulgarijos, Moldovos bei Ukrainos gyventojai.

Dėl išsiliejusio šlamo gyvybės jau nebeliko nedidelėje Markalio upėje. Toksiškas dumblas sunaikino visą jos ekosistemą, išgaišo žuvys. "Didelė šarmų koncentracija viską nužudė", - patvirtino T.Dobsonas. Į upę jau sumesta 500-600 tonų gipso bandant sustabdyti purviną ir nuodingą teršalų srovę.

Vengrijoje jau pradėtas kriminalinis tyrimas dėl cheminių medžiagų išsiliejimo. Vengrijos policijos vadovas Yoszefas Hatala sako, kad tyrimas turi atsakyti į klausimą, dėl ko įvyko nelaimė aliuminio gamykloje. Bendrovės MAL Rt, kuriai priklauso ši gamykla, vadovai tikina, jog cheminių medžiagų rezervuaras buvo neseniai patikrintas ir jokių pėdsakų, kad jis gali suirti, neaptikta. Šiuo metu gamykla sustabdyta, o jos vadovams nurodyta pirmiausia suremontuoti rezervuarą.

Gaminant glinozemą susidarančiame šlame yra švino, kadmio, aršeniko, chromo, aliuminio oksidų, geležies, titano ir šarmų. Visų šių medžiagų mišinys sunaikina visą florą ir fauną, be to, gali užnuodyti gruntinius vandenis. Manoma, kad nelaimei likviduoti prireiks kelių mėnesių, o kai kurie darbai gali užtrukti ir visus metus. Šios ekologinės katastrofos pasekmėms pašalinti gali prireikti kelių dešimčių milijonų eurų. Tokių pinigų neturinti Vengrija greičiausiai kreipsis pagalbos į Europos Sąjungą.

Šiuo metu tebėra užlieta 40 tūkst. kvadratinių metrų teritorija. Trijuose rajonuose tebegalioja nepaprastoji padėtis. Ši Vengrijoje įvykusi ekologinė katastrofa jau vadinama pačia didžiausia Europoje per pastaruosius 30 metų. Ji gali padaryti didelę žalą upių ekosistemai, landšaftams, dirvai ir vandens telkiniams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"