TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tolerancijos klystkeliai Švedijoje

2012 04 24 6:04

Tolerancija garsėjančioje Švedijoje šiomis dienomis kunkuliuoja aistros: švedai piktinasi "rasiste" kultūros ministre, be to, vis garsiau kalba apie perdėtą vyrų ir moterų lygybę, skatinamą mokyklose. 

Rasizmo protrūkiai

Dalyvaudama Stokholmo modernaus meno muziejaus renginyje "World Art Day" Švedijos kultūros ministrė Lena Adeslohn Liljeroth turbūt nesitikėjo, kad netrukus ją viso krašto tolerantiški piliečiai išvadins rasiste. Ministrė buvo paprašyta perpjauti juodaodės moters kūno formų tortą. Jį sukūrusi menininkė Makode Aj Linde, pati iškišusi galvą pro stale iškirstą skylę ir tapusi tarsi torto dalimi, tvirtino, kad jos kūrinys iškelia aktualias moterų organų apipjaustymo ir rasizmo problemas.

Kai kultūros ministrė dūrė peiliu į biskvito dalį, vaizduojančią moteriškus lyties organus, menininkė vaidindama suriko: "O, ne!" Aplink stovintys žmonės smagiai juokėsi iš reginio ir viską fotografavo. Nufilmuotas įvykis netrukus sukėlė reakciją visoje šalyje. Nacionalinė afrošvedų asociacija pareikalavo L.A.Liljeroth atsistatydinimo.

"Renginys turėjo iškelti moterų apipjaustymo problemą, bet kaip tai siejasi su pyragu, vaizduojančiu rasistinę juodaodės moters karikatūrą su juoda galva, neaišku. Dalyvaudama šioje rasistinėje manifestacijoje, prisidengiančioje meno vardu, politikė peržengė ribą, o jos veiksmai gali būti interpretuojami tik kaip parama Modernaus meno muziejaus piktam rasistiniam pokštui", - dėstė asociacija. Ministrė tvirtina, kad incidentas ne taip suprastas.

"M.A.Linde aiškina, kad kūrinys priešpriešinamas romantizuotai ir erotizuotai Vakarų sampratai apie tai, kas iš tiesų yra žiauru ir rasistiška. Menas turi provokuoti", - sakė L.Adeslohn Liljeroth. 

Ne ką mažesnis triukšmas kilo ir iš visuomeninio transliuotojo nutekėjus diskusijai apie ketinimus keisti vieną juodaodį šokėją, kuris su Švedijos atstove pasirodys "Eurovizijos" konkurse, esą tuomet būtų didesni šansai laimėti. Neva STV darbuotojas Christeris Bjorkmanas, atsakingas už Švedijos pasirodymą "Eurovizijoje", tarstelėjo, jog per visą pusfinalių istoriją dar niekada į finalą neiškopė nė vienas juodaodis.

Radikalus feminizmas?

Diskusijos apie lyčių lygybę - šiek tiek ramesnės, bet jos krypsta visai ne ta linkme, kaip norėtų lygybės propaguotojai. Tėvams vis dažniau kyla abejonių, ar verta mokyklose taikyti specialią pedagogiką, kuri daugelyje kitų pasaulio valstybių vadinama pavyzdine. Švedijos mokyklų programose mėginama išvengti stereotipinio moterų ir vyrų vaizdavimo būdų, o ir su pačiais mokinukais elgiamasi ne pagal tradicinę lyčių sampratą.

Vis daugiau mokyklų atsisako įvardžių "jis" ir "ji", keisdamos juos neutraliuoju "hen". Siekiama, kad vaikas pats apsispręstų, kaip save apbūdinti, o jei labai nori - nepriskirti savęs nei prie berniukų, nei prie mergaičių. Tokia "kraštutinė" pedagogika išjudino dalį tėvų, manančių, kad nužengta per toli. Švedijos lygybės ekspertė ir žurnalistė Elise Claeson tvirtina, kad ją formuoja visuomenės elitas: "Jie išsilavinę, gyvena dideliuose miestuose, turi ryšių žiniasklaidoje ir akivaizdžiai niekina tradicinius žmones, t. y. heteroseksualus, gyvenančius šeimose su vaikais". 

Anot jos, neutralaus įvardžio vartojimas gali būti žalingas vaikams, nes jie gauna prieštaringą informaciją apie savo lytį mokykloje, namuose ir apskritai visuomenėje. "Būnant vaiku svarbu suvokti savo lytį. Tai vaikų neriboja, taip jie suvokia savo tapatybę. Vaikams turėtų būti leista bręsti lėtai ir natūraliai. Tik suaugę mes galime plėsti ir keisti savo lyties tapatybę", - aiškino E.Claeson.

Pagrindinis neutralaus įvardžio vartojimo šalininkų argumentas - esą taip vaikai išvaduojami nuo lūkesčių, siejamų su jų lyties vaidmenimis ir bent jau mokykloje jie turi daugiau pasirinkimų. "Vaikams reikėtų leisti būti vaikais, bet jie neturi būti pririšti prie vaidmenų, kuriuos mes turime susikūrę iš praeities", - prieštaravo Lotta Rajalin, ikimokyklinės ugdymo įstaigos "Egalia" vadovė.

Ši darželinukų mokyklėlė susilaukė didžiulio dėmesio, nes uždraudė įvardžius "jis" ir "ji", o žaislai ar knygos parenkami taip, kad būtų išvengta tradicinių lyčių ir santykių rėmų. Jei vaikai žaidžia "namus", jie gali vaidinti ir "mamytę, tėvelį, vaikelį", ir "tėvelį, tėvelį, įsivaikintą vaikelį". Mokyklėlėje vengiama žodžių "berniukas" ir "mergaitė", o į vaikus auklėtojai kreipiasi vardais. Kai kurie švedai "Egalia" vadina pagrindine kovos už lygybe priemone, o kiti ją menkina kaip instituciją, kurioje plaunamos smegenys vaikams ir remiama radikali feministinė ideologija.

Kita lyčių ekspertė Kristina Henkel pabrėžia, kad lyčių lygybę turi skatinti ne tik valstybė, bet ir aktyvūs piliečiai. "Teisės - ne toks dalykas, kurį tiesiog gautum ir dėl jo nereiktų kovoti. Jos susijusios su valdžios padalijimu, o tam reikia iniciatyvos ir veiksmo, ne tik madingų teisės aktų", - teigė ji.

"The Guardian", "ABC News", Csmonitor.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"