TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tolyn nuo vienybės

2010 12 07 0:00
Žlugęs euras nusitemptų į dugną ir visą Europą.
Užsienio spaudos nuotrauka

Euro krizė yra visos Europos krizė. Tapome naujos formos nacionalizmo liudininkais Europoje, kuri prarado tikėjimą savo ateitimi. Apie tai svarsto britų dienraštis "The Financial Times".

Kai pasaulio galios centras pasislinko Rytų link, Europos Sąjunga (ES) susikoncentravo į save. Bet tą patį padarė ir jos narės - Paryžiaus, Berlyno ir Romos lyderiai, anksčiau Europą matę pasaulio centre, dabar valdžią atidavė politikams, besipešantiems dėl siaurų nacionalinių interesų. Tik britams būdingas euroskepticizmas apima visą Europą, o vienybės idėjai, kuri kuriant ES atrodė Europos ateities ašis, prireiks remonto.

Tokiomis aplinkybėmis sunku neįsivaizduoti, kad šis unikalus supranacionalinės valdžios pavyzdys galėtų nesugriūti. Eksperimentą gali sužlugdyti jau kitas ekonominis šokas. Tiesa, kol kas pagrindinė negalia yra politinė. Politikai, kovojantys dėl saulės savo namuose, nemoka prisitaikyti prie pasaulio, daugiau nebepriklausančio Vakarams.

Naujasis nacionalizmas būdingas ir silpniesiems, ir stipriesiems. Airijos, kuri yra paskutinė iš Europos skolų krizės aukų, rinkėjai baiminasi vėl netekti nepriklausomybės, tik šįkart ne britams, o Europos Komisijai ir Tarptautiniam valiutos fondui. Europos institucijos, į demokratijos glėbį pastūmusios Graikiją, Ispaniją ir Portugaliją, dabar savo gerovei grasina tramdomaisiais marškiniais. Vokietija skundžiasi, neva jai tenka apmokėti bejėgių kaimynių sąskaitas. Tuo metu vadinamosios periferinės valstybės pyksta, kad Berlynas grįžta prie vokiškosios Europos idėjos.

Atrodo, Europa praranda abipusį interesą. Dar ne taip seniai suvereniteto pasidalijimas atrodė galios ir įtakos šaltinis. Dabar ES tapo nulinės sumos žaidimu. Politikai priversti pasiduoti globalizacijos ir Azijos jėgai, todėl jiems atrodo, kad dalį galios galėtų atgauti iš Briuselio.

Angela Merkel yra teisi sakydama, jog euro ir Europos ateitis neatsiejama. ES neišgyventų savo ambicingiausio projekto - euro - žlugimo. Tačiau kol kas Berlynas neturi tokios politinės valios, kuri išgelbėtų bendrą valiutą. Atrodo, A.Merkel, pabrėždama euro ir Europos saitus, turi garbingų motyvų. Berlynas neleistų Europai žlugti, vadinasi, jis saugos ir eurą.

Tačiau rinkos - ne aklos. Jos pastebėjo neryžtingumą gelbstint graikus ir airius, išgirdo Berlyno perspėjimus kalbant apie panašią pagalbą ateityje. Jos mato, kad formuodama savo Europos politiką A.Merkel vienu akies krašteliu seka viešąją nuomonę, o kitu - Vokietijos konstitucinį teismą.

Euro zonos krizės šaknys glūdi ekonomikoje. Tačiau nesėkmingi politikų bandymai susigrąžinti padėties kontrolę rodo kur kas reikšmingesnį politinį posūkį. Vokietija atskyrė nacionalinį interesą nuo Europos intereso.

Krizės priežastys ir pasekmės eina abiem kryptimis. Sąmyšis akcijų rinkoje graužia pasitikėjimą Europos verslu, o nykstantis politinis entuziazmas sekina vyriausybių energiją gelbstint bendrą valiutą. Paradoksalu, tačiau ne Briuselis atėmė galią iš vyriausybių spręsti savo likimus. Kaltininkės yra globalizacija ir ekonominės galios slinktis iš Vakarų į Rytus. Tačiau kai rinkėjai reikalauja apsaugoti nuo XXI amžiaus pavojų, politikai viskuo kaltina ES.

Rinkų akimis, Graikijos ir Airijos vietą dabar užėmė Portugalija, Ispanija ir Italija. Berlynas skundžiasi, kad neteisingai yra išskiriamas kaip vienintelis kaltininkas. Vokietija nori būti tiesiog "normali" šalis - kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ar Italija, kurios Europos interesams priešpriešina nacionalinius.

Tačiau Vokietija nėra paprasta valstybė. Ji per daug didelė, galinga ir strategiškai svarbi, kad galėtų sau leisti elgtis kaip bet kuri kita šalis. Europos vienybė priklauso nuo Berlyno - žemyno šoko amortizatoriaus - veiksmų. Tokie lyderiai kaip Helmutas Kohlis tai suprato. A.Merkel ekonominė ortodoksija neprilygsta H.Kohlio politinei įžvalgai.

Vokietijos draugai, ilgą laiką stebėję šalies užsienio politiką, teigia, jog A.Merkel bandymai diktuoti naujas taisykles eurui reiškia persilaužimą. Praėjus dviem dešimtmečiams po susivienijimo Vokietija atsikrato visų kliūčių, kad galėtų pabrėžti savo galią.

Bendra valiuta gali būti išgelbėta. Jei prireiks, Europos centrinis bankas galės paprasčiausiai supirkti visas blogas skolas. Tačiau lieka kur kas sudėtingesni uždaviniai - kaip subalansuoti euro zonos ekonomiką, kad silpnesnės šalys galėtų pačios susimokėti už skolas ir atgauti savo konkurencingumą.

Ekonominiai sunkumai yra neišvengiami, bet Ispanija, Portugalija, Airija ir kitos valstybės negali skendėti pusiau nuolatinėje defliacijoje. Europos šalys pamiršo tuos laikus, kai kariavo tarpusavyje. Tai vienas didžiausių ES laimėjimų. Dabar pasaulyje, kuriame galia priklauso Ramiojo vandenyno, o ne Atlanto vandenyno kraštams, kyla pavojus būti nesvarbiam. Naujasis nacionalizmas gali tik pagreitinti šį procesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"