TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Tony Blairas – rokeris, tapęs vienu pasaulio lyderių

2007 05 11 0:00
Nors kai kurie Leiboristų partijos nariai Tony Blairą vertina kaip kliūtį rinkimuose, jis vis dar populiarus Didžiosios Britanijos politikas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dešimt metų Didžiajai Britanijai vadovavęs Tony Blairas bus prisimenamas kaip politikas, kuriam valdant šalies politika tapo priklausoma nuo gebėjimo manipuliuoti žiniasklaida

Tony Blairas, studijuodamas teisės mokslus Oksfordo universitete grojęs gitara studentų roko grupėje "Ugly Rumours" ir buvęs jos lyderis, dėl paramos JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003-iaisiais tapo vienu prieštaringiausiai vertinamų pasaulio lyderių. Net praėjus ketveriems metams po invazijos į Iraką Britanijos dalyvavimas joje vis dar skaldo šalies visuomenę, o šios nepasitenkinimą rodo gerokai sumažėję T.Blairo ir jo Leiboristų partijos populiarumo reitingai viešosios nuomonės apklausose. Dabar 54 metų T.Blairas pripažįsta, kad jo pasitraukimas iš premjero posto gali padėti partijai.

Protingas, bet padūkęs

Būsimasis premjeras Anthony Charlesas Lyntonas Blairas gimė 1953 metais gegužės 6 dieną Škotijos sostinėje Edinburge, Hazel ir Leo Blairų šeimoje. Jo tėvas buvo Škotijos jaunųjų komunistų lygos sekretorius, tačiau vėliau tapo ištikimas konservatorių premjerės Margaret Thatcher laisvos rinkos ideologijai.

Jaunasis Tony studijavo Fetese, elitinėje Škotijos mokykloje, vadinamoje "kiltuotu Itonu". Buvę mokytojai Tony prisimena kaip protingą, bet padykusį mokinį. Vėliau Oksfordo Šv.Jono koledže jis baigė teisę ir tapo baristeriu. Studijuodamas ilgaplaukis T.Blairas nutrintais indiškais marškiniais dainavo savo roko grupėje ir labiau domėjosi sportu nei politika.

Nenutolo nuo visuomenės

Pirmą kartą į Bendruomenių rūmus Šiaurės Rytų Anglijoje esančiame Sedžfilde T.Blairas buvo išrinktas 1983-iaisiais, kai M.Thatcher vadovaujami konservatoriai ryžtingai stengėsi pakreipti šalies politiką į dešinę. Sąmojingais ir taikliais pasisakymais per parlamento debatus pelnęs gerą reputaciją, jis sparčiai kilo partijos karjeros laiptais - mėginančios atsitiesti po virtinės skaudžių pralaimėjimų rinkimuose ir aštrių vidaus kovų.

1994 metais staiga mirus leiboristų lyderiui Johnui Smithui, T.Blairas, kuriam tuo metu buvo vos 41-eri, buvo išrinktas jo įpėdiniu, sutaręs su dabartiniu finansų ministru Gordonu Brownu, kad vėliau nesieks perrinkimo.

Leiboristų pergalė 1997-ųjų rinkimuose, leidusi 43 metų T.Blairui tapti jauniausiu Britanijos ministru pirmininku per 185 metus, buvo laikoma naujos politikos pradžia po 18 metų M.Thatcher, o vėliau Johno Majoro vadovaujamų konservatorių valdymo.

Tapęs premjeru charizmatiškasis T.Blairas, priešingai nei buvo įprasta, stengėsi nenutolti nuo visuomenės. Jis lankydavosi britų popgrupių koncertuose ir pelnė britų simpatijas, kai drauge gedėjo automobilio avarijoje žuvusios Velso princesės Dianos - ją pavadino žmonių princese.

Nebijojo permainų

Tokius T.Blairo ir Leiboristų partijos laimėjimus užgožė virtinė užsienio konfliktų, ypač vis dar vykstantis karas Irake, bei tai, ką kai kas laikė cinišku leiboristų manipuliavimu žiniasklaida siekiant paveikti visuomenės nuomonę. Anksčiau jaunatviškas ir fotogeniškas T.Blairas laikytas politiku, galinčiu palenkti leiboristų pusėn politiškai apatiškus rinkėjus, moteris ir jaunimą, tačiau dabar nemažai Leiboristų partijos narių į žilstelėjusį premjerą žiūri kaip į kliūtį siekiant pergalės per rinkimus.

Po pergalės 2005-ųjų visuotiniuose rinkimuose keturių vaikų tėvas T.Blairas tapo pirmuoju leiboristų lyderiu, užsitikrinusiu trečią iš eilės kadenciją premjero poste. Jo socialinė ir ekonominė politika gerokai nutolo nuo kairiosios pakraipos, socialistinių Leiboristų partijos ištakų. Nemažai leiboristų smerkė T.Blairą už tai, kad jis nutraukė tradiciškai glaudžius partijos ryšius su profesinėmis sąjungomis, kad transformuotų ją į laisvosios rinkos vertybes propaguojančią bei į verslą orientuotą politinę jėgą. Šiai politinei jėgai, kuri nuo 1994 metų žinoma kaip Naujoji leiboristų partija, pavyko pelnyti rinkėjų palankumą, tuo metu senąją leiboristų gvardiją praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį iš esmės sužlugdė tarpusavio ideologinės rietenos.

Reikšmingi darbai

Vidaus politikos srityje T.Blairas įgyvendino vienas didžiausių konstitucinių permainų: Škotijoje ir Velse po 1997 metais vykusių referendumų atsirado autonominės administracijos. Visą parengiamąjį darbą atliko J.Majoras, tačiau būtent T.Blairas 1998-aisiais pasirašė Didžiojo penktadienio susitarimą Šiaurės Airijoje, kuris iš esmės užbaigė ne vieną dešimtmetį trukusią kruviną nesantaiką tarp provincijos katalikų ir protestantų bendruomenių.

Kiti reikšmingi darbai, prie kurių per savo valdymo dešimtmetį prisidėjo T.Blairas, buvo Žmogaus teisių akto priėmimas, nuo viduramžių gyvuojančių nerenkamų Aukštųjų parlamento rūmų pertvarkymas ir didesnio teisinio pripažinimo tos pačios lyties asmenų poroms suteikimas. Didžiosios Britanijos centriniam bankui buvo suteikti įgaliojimai nustatyti bazines palūkanų normas, buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"